COVID-19 pandemija pažymėtais 2020-aisiais Danijos gyventojų psichinė sveikata buvo prastesnė nei 2019-aisiais. Tą rodo Naconalinio visuomenės sveikatos instituto (Statens Institut for Folkesundhed) atliktas gerovės, sveikatos ir darbo aplinkos Danijoje tyrimas.
Tyrimas nustatė, kad koronaviruso krizės metu vieno iš penkių žmonių psichinė sveikata suprastėjo.
„Matome, kad maždaug penktadalis gyventojų – 21 proc. – mano, kad jų psichinė sveikata krizės metu buvo blogesnė nei iki krizės”, – teigia tyrimui vadovavęs profesorius Lau Casparas Thygesenas.
Naconalinis visuomenės sveikatos institutas apie psichinės sveikatos būklę penkių tūkstančių Danijos gyventojų pasiteiravo 2019-aisiais ir 2020-ųjų rudenį, kai visuomenė taikėsi prie antro sugriežtintų koronaviruso ribojimų etapo.
Toliau tyrimu mėginama išsiaiškinti, ar kažkurios konkrečios visuomenės grupės patyrė didesnių pokyčių nei kitos.
„Pastebime, jog labiau išsilavinusių žmonių psichinė sveikata pablogėjo labiau nei tų, kurių išsilavinimo lygis yra žemesnis. Priežastis gali būti ta, kad išsilavinę asmenys galėjo patirti reikšmingesnę įtaką savo kasdienybei nei tie, kurių išsilavinimas menkesnis”, – aiškina L. C. Thygesenas.
Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad mažesnė grupė tiriamųjų – 11 proc. – nurodė, jog jų psichinė sveikata krizės metu pagerėjo. Šiai grupei veikiausiai atėjo į naudą rutinos pokyčiai, kuriuos atnešė COVID-19.
Kiti tyrimo rezultatai rodo, kad 54 proc. gyventojų nerimauja, jog kažkas jų aplinkoje susirgs. 52 proc. jaudinasi, kad gali užkrėsti kitus, o 36 proc. – jog gali susirgti patys.
Tyrimas taip pat nustatė, kad žmonių, jaučiančių depresijai būdingus simptomus, dalis nuo 9 proc. 2019-aisiais padidėjo iki 11 proc. 2020-aisiais.
O kaip palaikyti psichinės sveikatos būklę ir ją stiprinti, kad lengviau būtų išgyventi krizę? Štai keletas patarimų.
- Išlaikykite įprastą dienos ritmą ir užtektinai išsimiegokite. Kuo mažiau miegate, tuo labiau tikėtina, kad imsite jaudintis ir nerimauti.
- Valgykite sveiką, įvairų maistą. Tai padės įgyti energijos, pagelbėsiančios susidorojant su kasdieniais iššūkiais.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali būti pats įvairiausias, įskaitant tokias veiklas kaip darbai sode ir darže ar mankšta kambaryje. Teikite pirmenybę išėjimui į lauką, būkite aktyvūs, kasdien mėgaukitės grynu oru. Buvimas lauke neabejotinai pakels nuotaiką.
- Palaikykite protinį aktyvumą, užimkite smegenis įvairiomis veiklomis: skaitykite, žaiskite žaidimus, klausykitės muzios ar užsiimkite kūrybine veikla.
- Susidėliokite dienos struktūrą, kiekvienai savaitės dienai paskirkite veiklas, įtvirtinkite rutiną. Jeigu dirbate iš namų, mėginkite dirbti tuo pat metu, kaip dirbdavote įprastai.
- Nusiteikite, kad socialinio aktyvumo ir veiklų apribojimas prisideda prie greitesnio pandemijos suvaldymo.
- Palaikykite ryšį su išoriniu pasauliu, susiskambinkite ar kitu nuotoliniu būdu bendraukite su šeima ir draugais.
- Supraskite, kad krizė gali būti sudėtingas etapas ir artimiesiems, todėl tai gali smarkiau paveikti tarpusavio santykius. Būkite kantrūs ir supratingi tiek aplinkiniams, tiek patys sau.
- Pailsėkite nuo rūpesčių, „atsijunkite”.
- Apribokite žiūrimas ir skaitomas naujienas. Rinkitės patikimus šaltinius.
- Nekaltinkite savęs ar kitų, jei užsikrečiate COVID-19.
- Rūpinkitės savimi, stenkitės pažaboti tokius žalingus įpročius kaip nereguliarus ir nepakankamas išsimiegojimas, alkoholio padauginimas ar rūkymas. Rūpestį savimi paverskite prioritetu – juk pasirūpinę savim galėsite rūpintis ir kitais.
Parengta pagal thelocal.dk ir „Your Danish Life”.
