Kartą per šimtmetį Danijoje vykdavęs reiškinys iš tiesų tampa gerokai dažnesnis.
Vakar pagalbos tarnybos, policijos ir kariuomenės pareigūnai bei savanoriai visoje šalyje kovojo su potvyniu: vandens lygis buvo itin smarkiai pakilęs.
Pietų Danijoje vanduo pakilo 177 cm virš jūros lygio, į pietus nuo Kopenhagos – 157 cm.
Nuo potvynio labiausiai nukentėjo pietinė Danija, tačiau buvo užlieta ir dalis Kopenhagos, ypač Amager ir Dragør. Vienu metu vakar Danija netgi kreipėsi į savo kaimynes Švediją ir Vokietiją dėl skubios pagalbos.
Nacionalinė meteorologijos agentūra DMI reiškinį apibūdino kaip „nutinkantį kartą per šimtmetį”, tačiau, potvyniui slūgstant, ekspertai perspėja, kad danams teks pratintis prie tokio pobūdžio reiškinių.
„Šiandien susiduriame su istoriškai neįprastomis oro sąlygomis: vieną žemo slėgio srautą keičia kitas, o visa tai gali baigtis potvyniu. Tai rodo, kad klimato kaita įsibėgėja”, – teigia Kopenhagos universiteto klimatologijos profesorius Jensas Hesselbjergas.
„Pokyčiai, kuriuos sukelia klimato kaita, vyksta greičiau nei tikėjomės ir galime suvaldyti”, – perspėja mokslininkas.
Danijos pakrančių tarnybos Kystdirektoratet vyriausiasis technikas Carlo Sørensenas ir Danijos technologijos universiteto klimatologijos ir ekonomikos profesorė Kirsten Halsnæs sutinka su šia įžvalga.
Pasak C. Sørenseno, iki 2100-ųjų jūros lygis pakils 70 cm, o K. Halsnæs tvirtina, kad nepirktų namo, esančio žemiau jūros lygio.
„Potvyniai vyksta gerokai dažniau nei kada nors anksčiau. Štai ir panašus reiškinys kaip vakar, kurį vadinome atsitinkančiu kartą per šimtmetį, jau buvo įvykęs 2006-aisiais”, – teigia K. Halsnæs.
Smarkiausias potvynis Danijoje įvyko 1872 metais. Pakilęs vanduo pasiglemžė 80 žmonių gyvybes ir nuskandino 50 laivų.
Pasak 2011-aisiais atlikto tyrimo, dešimt labiausiai potvynio pažeidžiamų vietų Danijoje yra Aabenraa, Fredericia, Holstebro, Juelsminde, Korsør, Køge įlanka, Nakskov, Odensės Fjordas, Randers Fjordas ir Vejle.
Parengta pagal „The Copenhagen Post” ir „Kystdirektoratet”.
