Pastaraisiais metais Europoje daug diskutuojama apie karo prievolės reikšmę ir lyčių lygybę gynybos srityje. Daugelyje šalių privalomoji karo tarnyba taikoma tik vyrams, tačiau kai kurios valstybės ryžosi žengti dar vieną žingsnį – į karo prievolę įtraukti ir moteris.
Naujas privalomosios karo tarnybos įstatymas Danijoje
Nuo 2025 m. Danijoje įsigalios naujas įstatymas, įteisinantis privalomąją karo prievolę moterims. Pagal šį įstatymą, sulaukusios 18 metų moterys bus įtraukiamos į karo prievolės loteriją tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai. Danijoje pirmiausia į karo tarnybą kviečiami savanoriai – tiek vyrai, tiek moterys, o likusios vietos užpildomos loterijoje, kurioje anksčiau dalyvaudavo tik vyrai. Naujasis įstatymas taip pat pailgino privalomosios tarnybos laiką – nuo keturių iki vienuolikos mėnesių.
Danijos socialinių mokslų tyrimų centro (VIVE) mokslininkė Stephanie Vincent Lyk-Jensen „Euronews“ teigė, kad šis sprendimas sukėlė įvairių reakcijų. „Kai kurios visuomenės grupės, ypač moterys, laiko šią reformą nesąžininga, argumentuodamos, kad tik moterys gimdo vaikus“, – sakė ji. – „Vis dėlto didelei visuomenės daliai svarbu, kad moterys turėtų tokias pačias galimybes kaip ir vyrai atlikti karo tarnybą.“
Pasak Lyk-Jensen, Danijos kariuomenė privalės užtikrinti lygių galimybių principą, paramą ir įtrauktį. „Kariuomenė ėmėsi kelių priemonių. Pirmiausia kariuomenė siekia nustatyti, kokių problemų kyla dėl seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos moterų atžvilgiu. Taip pat aiškiai pabrėžta, kad tokie veiksmai kariuomenėje yra nepageidaujami“, – aiškino ji.
- Taip pat skaitykite: Lietuvos karo prievolė gyvenantiems užsienyje: ką turėtų žinoti emigracijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai?
Privalomosios karo prievolės padėtis Norvegijoje ir Švedijoje
Norvegija dar 2013 m. priėmė sprendimą, kad karo prievolė būtų privaloma ir moterims. Įstatymas pradėtas taikyti 2016 m., o šiandien ši šalis laikoma viena pažangiausių lyčių lygybės klausimais kariuomenėje. Moterys čia sudaro reikšmingą dalį karių ir aktyviai prisideda prie gynybos pajėgų.
Švedijoje karo prievolė buvo panaikinta 2010 m., tačiau dėl saugumo situacijos regione 2017 m. ji vėl įvesta. Svarbiausia, kad tarnyba taikoma abiem lytims, todėl atlikti karinę tarnybą šaukiami tiek vyrai, tiek moterys.
Karo prievolė Lietuvoje: vyrams privaloma, moterims – pasirinkimas
Lietuvoje privalomoji karo prievolė šiuo metu taikoma tik vyrams. 2015 m. ji buvo sugrąžinta po kelerių metų pertraukos. Kasmet į šauktinių sąrašus įtraukiami 18–23 metų jaunuoliai, o kai kuriais atvejais – ir iki 26 metų. Tarnyba trunka devynis mėnesius.
Moterims karo prievolė neprivaloma, tačiau jos gali savanoriškai stoti į Lietuvos kariuomenę, prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų arba rinktis karinę karjerą Karo akademijoje.
- Taip pat skaitykite: Ar verta sugrįžti į Lietuvą? Emigrantų dvejonės, planai ir grįžusiųjų istorijos
Tampa aišku, kad Skandinavijos šalys vis labiau siekia lyčių lygybės gynybos srityje. Danija, Norvegija ir Švedija rodo pavyzdį, kaip privalomoji karo tarnyba gali būti taikoma abiem lytims. Tuo tarpu Lietuvoje tarnyba kol kas privaloma tik vyrams, tačiau moterys turi vis daugiau galimybių savanoriškai prisidėti prie šalies gynybos.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
- Skandinavų ir lietuvių elgesys užsienyje: kas labiau vengia tautiečių?
- Dviguba pilietybė vaikams: ką turi žinoti lietuviai Skandinavijoje
- Darbo galimybės Danijoje: kodėl pietų Švedijos gyventojai vis dažniau renkasi Kopenhagą?
