Daugiau nei pusė Danijos gyventojų sutiktų keisti savo kasdienius įpročius, kad pažabotų klimato kaitą, rodo nauja apklausa.
Kopenhagos ateities studijų instituto (Instituttet fra Fremtidsforskning) ir kompanijos „Epionion“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei vienas iš dviejų žmonių būtų pasirengęs pakeisti kai kuriuos savo kasdienius įpročius, jei tai padėtų sumažinti klimato kaitą.
62 proc. Danijoje atliktoje apklausoje dalyvavusių žmonių nerimauja dėl klimato kaitos ir todėl yra nusiteikę su ja kovoti, pakeisdami savo gyvenimo būdą.
55 respondentų teigė, kad yra „tvirtai“ arba „labai tvirtai“ pasirengę pakeisti savo gyvenimo būdą tam, jog sumažintų klimato kaitos poveikį. 45 proc. yra „šiek tiek“ pasirengę arba visai tam nenusiteikę.
Tyrime taip pat pateikiama išvada, kad maždaug vienas iš penkių žmonių Danijoje gali būti laikomas gyvenančiu santykinai tvariai, nors norą įgyti tvarių vartojimo įpročių pareiškė daugiau žmonių.
Tyrimas rodo, kad pakankamai tvariai gyvena du atskiri gyventojų segmentai. Juos galima pavadinti „žaliaisiais vartotojais“ ir „žaliojo klimato priešgynomis“.
Į pirmąjį segmentą pakliūtų, pavyzdžiui, „jaunas vegetaras, į universitetą važinėjantis dviračiu, nevairuojantis automobilio, neskraidantis lėktuvu ir beveik neperkantis drabužių“. Nustatyta, kad į šią kategoriją patenka 14 proc. gyventojų.
Antrasis segmentas, „žaliojo klimato priešgynos“, apima „pensininkus, nenusiteikusius nieko daryti klimato labui, bet paliekančius mažą CO2 pėdsaką, lyginant su labiausiai teršiančiais segmentais“, aiškinama tyrime.
Nors dauguma žmonių yra pasirengę pakeisti kai kurias veiklas, kad paveiktų klimato kaitą, mažiau yra nusiteikę už tai papildomai mokėti.
30–40 proc. teigė, kad gali mokėti 100 dolerių CO2 mokestį už išmetamo CO2 toną, susijusia su mėsa, benzinu ir šildymu.
Kita grupė tyrime apibūdina kaip „daugiau kalbanti, nei daranti“. Tai apima žmones, teigiančius, kad yra susirūpinę dėl klimato kaitos ir pasirengę imtis veiksmų dėl to, bet dėl savo vartotojiškų įpročių jie palieka daug teršalų.
Šioje grupėje yra daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas, ji sudaro 42 proc. visų Danijoje vykdytoje apklausoje dalyvavusių asmenų.
Ketvirtasis segmentas vadinamas „nenorinčiu keistis“, jį sudaro 37 proc. respondentų. Ši grupė nepasižymi tvaraus vartojimo įpročiais ir nenori imtis jokių pakeitimų, kurie galėtų sumažinti klimato kaitą.
Tyrimas yra paremtas reprezentatyvia Danijos gyventojų apklausa.
Parengta pagal thelocal.dk.
