Skandinavija jau seniai yra tapusi įkvėpimo šaltiniu pasauliui. Šio regiono kasdienybė nuolat atsiduria tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre ir neretai diktuoja gyvenimo būdo madas – nuo kavos pertraukėlių iki jaukumo filosofijų ar net ankstyvų išvykų klausytis paukščių. Tačiau ar visos šios tradicijos vertos mūsų dėmesio? Vienos iš jų iš tiesų praturtina kasdienybę, kitos veikiau primena egzotišką prieskonį, tinkamą gražiam straipsniui, bet ne realiam gyvenimui.
- Taip pat skaitykite: Būti moterimi Skandinavijoje: laisvė, kuri ir džiugina, ir gąsdina
Fika – skandinaviškas kavos ritualas
Fika dažnai vadinama švedų kultūros širdimi. Kasdienybėje ji neretai apsiriboja greitu puodeliu kavos darbo vietoje, tačiau tikroji šios tradicijos esmė – mokėjimas sustoti. Tai galimybė pabendrauti su kolegomis ar draugais, trumpam pamiršti darbus, pasimėgauti bandele ir kavos puodeliu be skubėjimo. Tokios akimirkos mažina stresą, stiprina bendruomeniškumą ir netgi skatina kūrybiškumą. Argi ne paradoksalu, kad paprasta kavos pertraukėlė gali tapti vienu veiksmingiausių darbo produktyvumo įrankių?
Friluftsliv – gyvenimas gryname ore
Norvegai, švedai ir danai tarsi užaugę lauke – tai ne metafora, o tikrovė. Žodis friluftsliv apibūdina jų santykį su gamta: ji suvokiama kaip neatsiejama kasdienybės dalis. Žygiai miškuose, slidinėjimas, kelionės dviračių takais, vasariškos maudynės ežere ar paprastas pasivaikščiojimas – visa tai atspindi friluftsliv. Skandinavai įsitikinę, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Toks požiūris išties naudingas: buvimas lauke stiprina imunitetą, mažina nerimą ir padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.
Hygge – mažų malonumų filosofija
Hygge dažnai vaizduojama kaip tobula žiemos vakaro scena: minkštas pledas, žvakės, karštas gėrimas. Tačiau esmė paprastesnė – tai gebėjimas pastebėti ir puoselėti mažus kasdienybės džiaugsmus. Danai šį žodį vartoja tiek šeimos susibūrimuose, tiek paprastuose pokalbiuose su draugais. Švediška sąvoka mys perteikia tą patį – jaukumo, bendrumo, artumo pojūtį. Hygge moko stabtelėti ir branginti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga, bet ilgainiui kuria gyvenimo kokybę.
- Taip pat skaitykite: Vidurinė klasė Skandinavijoje: kiek reikia uždirbti Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje?
Lördagsgodis – saldumynų savaitgaliai
Švedų lördagsgodis ir danų fredagsslik paprastai pristatomi kaip sveikas kompromisas – saldainius leidžiama valgyti tik vieną savaitės dieną. Tačiau praktikoje tai dažnai virsta gausiu cukraus vartojimu, kai vaikai (ir suaugusieji) per trumpą laiką suvalgo gerokai daugiau nei reikėtų. Ši skandinavų mada mažai ką turi bendro su sveika gyvensena. Jei norisi pasilepinti, kur kas geriau rinktis kokybišką desertą – šviežią bandelę, pyragą ar gabalėlį šokolado, o ne pilną maišelį abejotinos sudėties saldainių.
Lagom – „nei per daug, nei per mažai“
Lagom dažnai pristatoma kaip švedų gyvenimo filosofija. Ji skatina rinktis saiką – neperlenkti lazdos, bet ir neatsisakyti malonumų. Kasdienėje kalboje šis žodis itin naudingas: juo apibūdinama tinkama maisto porcija ar patogi temperatūra. Tačiau paversti lagom universalia gyvenimo filosofija neverta. Be to, pati Švedija dažnai paneigia šį įvaizdį: triukšmingos šventės, ryški popkultūra ir naktinis gyvenimas mažai primena „aukso vidurį“. Todėl lagom verta vartoti kaip patogų žodį, bet ne kaip viso gyvenimo filosofiją.
Skandinaviškos gyvenimo būdo tradicijos neabejotinai turi ką pasiūlyti. Fika, friluftsliv ir hygge moko stabtelėti, branginti laiką su kitais ir dažniau būti gamtoje. Tai vertybės, galinčios pagerinti kasdienybę. Tuo tarpu saldumynų savaitgaliai ar lagom kaip gyvenimo filosofija dažniau tėra mitai arba gražiai skambančios idėjos, kurias linkę sureikšminti užsienio leidiniai. Todėl renkantis, kurias šiaurietiškas tradicijas įsileisti į savo gyvenimą, verta atskirti, kas yra tikra, o kas – tik patraukliai supakuota legenda.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Skandinavų ir lietuvių elgesys užsienyje: kas labiau vengia tautiečių?
Dviguba pilietybė vaikams: ką turi žinoti lietuviai Skandinavijoje
Teisė „atsijungti“ po darbo: Ar sulaukiate darbdavio skambučių ir žinučių po darbo valandų?
