Naujas tyrimas rodo, jog danams yra sunku pripažinti asmenis, turinčius užsienietiško kraujo, kaip „tikrus danus”.
Tyrimo metu buvo atskleista, kad netgi daniškai kalbantys kitataučių palikuonys, nėra laikomi danais, net jei jie gimė ir augo Danijoje. Šios šalies gyventojai tiki, jog šeimos kilmė, ypatingai jei ji yra ne krikščioniška, lemia kiek „daniškas” kažkas yra, nepaisant to, kiek laiko šeima gyvena Danijoje.
Kristina Bakkær Simonsen, besiginanti savo daktaro laipsnį Aarhus Universiteto Politinių Mokslų Fakultete, atliko tyrimą, kuris parodė, jog Danija papuola tarp keleto vakarų Europos šalių, kuriose imigrantams ir jų vaikams yra itin sunku pasijausti populiacijos ir bendruomenės dalimi.
„Nors šie žmonės puikiai kalba daniškai, investuoja į savo gyvenimą šioje šalyje, mokosi danų kalbos, tačiau į juos vis vien žiūrima kaip į ‘nevisai danus’ „, teigė Simonsen žinių tarnybai „DR Nyheder”. „Dažnai tokie žmonės nuleidžia rankas, nes mano, kad niekuomet nepritaps prie danų bendruomenės”.
Simonsen tyrime dalyvavo 35000 žmonių, gyvenančių devyniolikoje skirtingų šalių, tarp kurių ir Švedijoje, Olandijoje, Vokietijoje bei Danijoje.
Tyrimo dalyvių buvo paprašyta sureitinguoti esminius tautai kriterijus pagal svarbumą – pavyzdžiui tautybę, kalbos mokėjimą bei šeimos kilmę.
Pasirodo, jog danai mano, kad turėti jų šalies pilietybę nėra gana. „Čia svarbiausia turėti daniško kraujo, būti krikščioniu, būti gimusiam Danijoje ir joje gyventi ilgą laiką”, kalbėjo Simonsen. Moteris taip pat pridūrė, kad nors imigrantų šeimų palikuonys patys jaučiasi esantys danais, tačiau „žvilgsniai, politikai ir socialiniai tinklai jiems nuolat primena, kad jie tokie nėra”.
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad kitose Europos šalyse iš imigrantų nereikalaujama atitikti kilmės ar religijos kriterijų tam, kad jie būtų priimti visuomenės. „Gauti rezultatai rodo, kad integruotis ir jaustis danu Danijoje yra kur kas sunkiau nei tokiose šalyse kaip Švedija ar Olandija”, kalbėjo Simonsen.
Parengta pagal cphpost.dk
