Įdomu

Mažas Šiaurės šalių gimstamumas verčia sunerimti

Šiaurės šalys ilgą laiką buvo tikras vaisingumo bastionas, tačiau sparčiai senstančiame senajame žemyne šios pozicijos jos daugiau neužima.

“Norvegijai reikia daugiau vaikų! Nemanau, kad turėčiau kažkam aiškinti, kaip jie atsiranda”, – šmaikštavo Norvegijos premjerė Erna Solberg, tačiau iš tiesų išreiškė nemenką nerimą.

Šiaurės regione gimsta per mažai vaikų.

Šiaurės šalys kažkada galėjo pasigirti aukštais gimtamumo rodikliais, tačiau dabar jose gimstamumas mažėja. Tai gali kelti grėsmę skandinaviškam gerovės valstybės modeliui, tvirtina Norvegijos premjerė. 

“Artėjančiais dešimtmečiais susidursime su problemomis dėl šio modelio. Bus mažiau jaunų žmonių, o gerovės valstybės našta, kurią jie turės pakelti, vis labiau sunkės”, – Naujųjų metų kalboje tautiečius perspėjo konservatorė E. Solberg.

Norvegijoje, Suomijoje ir Islandijoje gimstamumo lygis 2017-aisiais pasiekė istorines žemumas – vienai moteriai gimsta nuo 1,49 iki 1,71 vaiko. Dar vos prieš kelerius metus šiose šalyse gimstamumas buvo arti 2,1 – tokio, kuris reikalingas, kad populiacija išliktų stabili.

“Visose Šiaurės šalyse gimstamumas ėmė mažėti po 2008-ųjų finansinės krizės. Krizė baigėsi, o gimstamumas vis mažėja”, – aiškina Oslo universiteto sociologė Trude Lappegård.

Nuo Kopenhagos iki Nordkapo, nuo Helsinkio iki Reikjaviko – demografiniai Šiaurės šalių rodikliai atskleidžia du dalykus: yra mažiau didelių šeimų, o moterys vėliau gimdo savo pirmuosius vaikus.

Vieno paaiškinimo tam nėra, tačiau finansinis nestabilumas ir didžiulis būsto kainų išaugimas yra vieni iš veiksnių.

Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti, kad bus mažiau mokesčius mokančių žmonių, palaikančių dosnią gerovės valstybės sistemą.

Be kitų dalykų, ši sistema garantuoja ir ilgas vaiko priežiūros atostogas.

Ekspertai pristato skirtingas situacijos diagnozes ir būdus ją pagerinti.

Vienas Norvegijos ekonomistas nerimauja dėl poveikio, kurį prastėjantys demografiniai rodikliai darys ekonominiam augimui. Jis siūlo už kiekvieną gimusį vaiką moterims prie pensijos santaupų pridėti po 500 tūkstančių kronų (maždaug 50 tūkstančių eurų).

Kitas ekonomistas Norvegijai siūlo priešingą priemonę – moterims, kurios sulaukia 50 ir neturi vaikų, turėtų būti išmokamas milijonas kronų, mat vaikas visuomenei taip pat daug kainuoja.

Suomijos savivaldybės jau nusprendė atverti savo pinigines, kad paskatintų vietos gyventojus daugiau gimdyti.

Miehikkälä miestelis, kuriame gyvena du tūkstančiai žmonių, siūlo 10 tūkstančių eurų už kiekvieną šioje savivaldybėje gimusį ir išaugintą vaiką.

“Vaikų neturinčių žmonių skaičius sparčiai auga, o moterų, turinčių tris ar daugiau vaikų, mažėja. Toks smukimas Suomijai dar nematytas” – sako Anna Rotkirch, Suomijos šeimų federacijos šeimos sociologė.

O Kopenhagoje jau atkreiptas dėmesys į vyrus, kurie dar mažiau skuba tapti tėvais nei moterys: speciali kampanija siekia didinti išmanymą, kaip su amžiumi mažėja spermos kokybė.

Šiaurės regionas gali pasigirti daugybe šeimai ir asmeniniam gyvenimui palankių iniciatyvų, pavyzdžiui, lanksčios darbo valandos, platus prieinamų darželių tinklas ir dosni vaiko priežiūros atostogų sistema. Tačiau to vis vien nepakanka paskatinti žmones turėti daugiau vaikų, tad imigracija gali tapti išsigelbėjimu. Arba grėsme – tai priklauso nuo požiūrio.

Švedijoje gimstamumas mažėja, tačiau šalis vis dar yra antroji Europoje pagal šį rodiklį (ją lenkia tik Prancūzija) – 2016-ųjų duomenimis, vienai moteriai teko 1.85 vaiko.

Taip yra iš dalies dėl dešimtmečius trunkančios imigracijos į Švediją: paprastai imigrantės yra linkusios turėti daugiau vaikų nei vidutinė švedė.

Pietinėje Švedijoje esančiame Aneby mieste gimstamumas yra vienas didžiausių šalyje – pastaraisiais metais čia moteriai gimsta vidutiniškai 2.6 vaiko. Šį reiškinį galima sieti su faktu, kad prieš kelis dešimtmečius miestas atvėrė duris imigrantams.

“Aneby dešimtojo dešimtmečio pradžioje priėmė apie 225 atvykėlius iš Eritrėjos. Netrukus miestas priėmė pabėgėlių iš Balkanų. 1994-aisiais mieste užfiksuotas demografinis rekordas”, – aiškina vietos pareigūnas Ola Gustafssonas.

Tačiau gyventojų skaičiaus augimas dėl mažumų kursto ir baimę.

Buvęs Norvegijos teisingumo ministras, populistinės dešiniosios Progreso partijos atstovas Peras-Willy Amundsenas, atsidūrė antraštėse, kai paragino gimus trečiajam vaikui sumažinti išmokas šeimai.

Jis tvirtino, kad tokiu būdu siekia sustabdyti somaliečius, kurie, politiko teigimu, pasižymi didesniu gimstamumu nei “etniniai norvegai”.

Parengta pagal thelocal.no.

Mažas Šiaurės šalių gimstamumas verčia sunerimti
sfgdfg
  • .
    To Top