Šią vasarą Norvegiją palietusi karščio banga gali tapti įprastu dalyku, tvirtina kai kurie šalies klimato mokslininkai.
Gunnaras Myhre, vyriausiasis CICERO klimato tyrimų centro mokslininkas, teigia, kad šalies laukia dar daugiau karščio bangų, sausrų ir smarkių liūčių – visa tai yra klimato atšilimo pasekmė.
„Oras taps vis sodresni ir intensyvesni. Ilgus sauso oro laikotarpius keis trumpos ir smarkios liūtys. Tai neabejotinai didelis iššūkis žemės ūkiui. Drėgni laikotarpiai taps dar drėgnesni, sausi – dar labiau alinantys”, – neabejoja mokslininkas.
G. Myhre sako, kad taip pat taps gerokai sudėtingiau numatyti būsimus orus.
„Drėgnos ir sausos vasaros skirsis dar labiau. Jos jau dabar smarkiai skiriasi, bet skirtumas taps dar akivaizdesnis”, – sako klimatologas.
Šią vasarą karščio banga Norvegijoje tęsėsi ilgiau nei bet kada anksčiau buvo užfiksuota – 50 dienų temperatūra buvo aukštesnė nei 20 laipsnių. Paprastai vasaromis tai trunka 12 dienų, o ankstesnis rekordas, užfiksuotas 1947 metais, buvo 37 dienos.
Bente Wahl iš Norvegijos metoorologijos instituto sako, kad šią vasarą saulė švietė ilgiau nei kada nors anksčiau užfiksuota – Osle saulė švietė 1067 valandas. Iki tol rekordas buvo 950 valandų 1959-aisiais.
Pasak mokslininkų, tokios karščio bangos kaip šiemet ateityje nesikartos kasmet, tačiau kai jos pasirodys, bus ilgesnės ir intensyvesnės.
„Daugiau nei šimtas klimato stimuliacijų rodo, kad iki 2100-ųjų nei šaltos, nei įprastinės vasaros nesikeis. Tačiau, kalbant apie karštas vasaras, ateityje karščio bangos bus gerokai ilgesnės”, – aiškina Meteorologijos instituto klimato tyrėjas Rasmus Benestadas.
Mokslininkų teigimu, vertinant pagal liūčių ir sausros kiekį, šie metai nebuvo išskirtiniai. Ši vasara, vertinant pagal sausras, buvo aštunta iš visų užfiksuotų Norvegijoje.
Parengta pagal thelocal.no.
