Tvirtinimus, kad vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) gali būti susijusi su autizmu, Danijoje atliktas tyrimas paneigė.
Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) perspėjimų, kad 2019-aisiais vaikų neskiepijimas yra viena iš dešimties didžiausių pasaulinių grėsmių, neskiepijimas vis dažnėja.
Pastaraisiais metais padažnėjo mirčių nuo ligų, kurių galima išvengti pasiskiepijus, pavyzdžiui, tymų.
Vienas iš svarbiausių argumentų, kurį pateikia prieš skiepus nusiteikusi bendruomenė – tokios vakcinos kaip MMR neva sukelia autizmą.
SSI tyrimų instituto, globojamo Danijos sveikatos ministerijos, atliktas tyrimas yra antrasis, paneigiantis nuolatinius įtarimus dėl vakcinos.
„Mūsų tyrimas yra žymiai platesnės apimties nei pastarasis, mes naudojome daugiau analizės metodų. Visais atvejais prieita prie tos pačios išvados: ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo nėra”, – sako vyriausiasis SSI tyrėjas Andersas Hviidas, vadovavęs tyrimui drauge su profesoriumi Madsu Melbye.
Teiginiai, kad MMR vaikcinos gali didinti autizmo išsivystymo riziką vaikams, sklandė apie 20 metų, tačiau tyrimą atlikę mokslininkai aiškina, kad dabar jie yra visiškai paneigti.
„Autizmas buvo vienodai paplitęs tarp MMR vakcina skiepytų vaikų ir iš viso 31619 neskiepytų vaikų. Tad turime pripažinti, kad MMR vakcina autizmo rizikos nedidina”, – sakė A. Hviidas.
Tyrime dalyvavo iš viso 657461 vaikas, gimęs nuo 1999 iki 2010 metų. Jie buvo stebimi nuo vienerių metų amžiaus iki 2013-ųjų rugpjūčio. Mokslininkai taip pat rėmėsi kelių duomenų bazių informacija, įskaitant Danijos skiepų registrą (Det Danske Vaccinationsregister) ir autizmo diagnozių įrašais. Tai 100 tūkstančių didesnė imtis nei ankstesnio 2002-aisiais atlikto tyrimo.
„Mitas apie MMR ir autizmo sąsajas egzistavo daugiau nei 20 metų. Manau, labai svarbu, kad turime jam mokslu paremtą atsaką. Išvada yra labai aiški: neaptikome jokio ryšio”, – sako A. Hviidas.
Tyrimas taip pat nustatė, kad vakcinoms negalima versti kaltės dėl autizmo ir tais atvejais, kai skiepijami vaikai, kuriems labiau linkęs išsivystyti autizmas – pavyzdžiui, jei vaiko brolis ar sesuo serga autizmu ar jo motina nėštumo metu rūkė.
Dėl pareiškimų, tvirtinančių, kad tarp autizmo ir MMR vakcinos egzistuoja ryšys, nuo šio amžiaus pradžios gerokai padaugėjo tėvų, pasirenkančių neskiepyti savo vaikų nuo tokių ligų kaip tymai. „Tačiau matome, kad dabar Europoje ir JAV yra daugiau tymų atvejų – taip nutiko dėl pasipriešinimo vaikcinai”, – kalbėjo A. Hviidas.
Vakcina nuo tymų nuo 1987-ųjų yra Danijos sveikatos paslaugų vaikų skiepų programos dalis.
Parengta pagal thelocal.dk ir „The Copenhagen Post”.
