Pasaulyje plinta naujas susirgimas – beždžionių raupai. Šiuo metu virusio atvejai patvirtinti dvylikoje pasaulio valstybių, tarp jų – ir Švedijoje. Norvegijos sveikatos tarnybos neabejoja, kad viruso atvejų bus užfiksuota ir čia. Danijos sveikatos tarnybos manė, kad tik laiko klausimas, kada virusas bus nustatytas ir šioje šalyje. Taip ir nutiko: gegužės 23 dieną Danijoje jau buvo užregistruoti du beždžionių raupų atvejai. Tad kas sukelia šį virusą ir ar vertėtų nerimauti?
Kas yra beždžionių raupai?
Beždžionių raupai yra zoonotinis virusas – infekciją žmogui perduoda gyvūnai. Šis virusas dažniausiai pasitaiko tropinių atogrąžų miškų srityje Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Retkarčiais jis aptinkamas ir kituose regionuose, o dabar šio viruso atvejų užfiksuota Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje.
„Apie šį beždžionių virusą žinojome nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Kiekvienam gyvūnų tipui būdingas jų raupų tipas, o mes, žmonės, sirgome panašiais raupais, kurie buvo išnaikinti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Raupai per visą žmonijos istoriją buvo didžiulė problema, tai matyti netgi tyrinėjant mumijas. Vėlesniais laikais, maždaug XVIII a., daug šeimų dėl raupų neteko ne vieno vaiko“, – aiškina virusologijos profesorius ir konsultantas iš Umeå Fredrikas Elghas.
Nors skiepų nuo beždžionių raupų nėra, tačiau maždaug 85 proc. apsaugą nuo šios ligos suteikia skiepai nuo raupų, kadangi abu virusai yra ganėtinai panašūs.
„Įprastinė vakcina nuo raupų taip pat veiksminga ir nuo beždžionių raupų. Tai reiškia, kad gimusieji aštuntojo dešimtmečio viduryje ir anksčiau pasižymi tam tikra imunine atmintimi. O jauni žmonės imuniteto neturi. Tačiau egzistuoja nauja, sudėtinga vakcina, kuri po dviejų dozių suteikia stiprų imunitetą“, – pasakoja F. Elghas.
„Raupų atvejų geras dalykas yra tai, kad netgi jei pasiskiepijama jau užsikrėtus, tai palengvina ligos eigą. Be to, yra ir antivirusinių vaistų“, – pridūrė profesorius.
Kas sukelia beždžionių raupus?
Beždžionių raupais užsikrečiama artimo kontakto su infekuotu žmogumi ar gyvūnu metu. Virusas gali būti perduodamas per artimą kontaktą su infekuotojo kūno skysčiais ar žaizdomis, dalijantis patalyne ar daiktais, kurie tiesiogiai liečiasi prie žmogaus kūno ir jo išskiriamų skysčių. Taip pat gali būti atveju, kai įkvepiama užsikrėtusio čiaudulio ar kosulio lašelių, jei toks asmuo yra arti.
Manoma, kad pastarieji viruso atvejai Europoje išplito ir lytiniu keliu, pastebi Švedijos visuomenės sveikatos tarnybos infekcinių ligų gydytoja Klara Sondén. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai vyrai turi lytinių santykių su kitais vyrais.
„Šiuo metu tai dar yra hipotezė. Įprastiniai simptomai apima ant viso kūno atsirandančius odos bėrimus. O štai Europoje užfiksuoti atvejai išsiskiria tuo, kad bėrimas susitelkęs ties genitalijomis. Daugelis tų, kuriems įtariamas susirgimas, taip pat informavo, kad pastaruoju metu turėjo lytinių santykių su naujais partneriais“, – aiškino K. Sondén.
Kokie yra susirgimo simptomai?
Beždžionių raupų simptomai apima karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, limfmazgių padidėjimą, šaltkrėtį ir išsekimą – tai pirmieji simptomai, kurie yra pakankamai nespecifiniai. Paprastai vėliau taip pat atsiranda bėrimas, primenantis vėjaraupius. Berti dažniausiai pradeda nuo veido, o tada bėrimas plinta į kitas kūno vietas, įskaitant ir genitalijas.
Beždžionių raupų inkubacininis periodas trunka nuo šešių iki 16 dienų, bet gali apimti netgi ir 21 dieną. Kai ant bėrimo pūslelių užsideda šašeliai ir jie galiausiai nukrinta, asmuo tampa nebeužkrečiamas.
Visgi K. Sondén atkreipia dėmesį, kad šio naujojo tipo beždžionių raupų inkubacinis laikotarpis gali būti ir kitoks.
„Dėl inkubacinio laikotarpio nesame tikri. Paprastai inkubacinis periodas trunka vieną arba dvi savaites, bet dabar mes nesame užtikrinti dėl jo trukmės“, – pažymi K. Sondén.
Kodėl dabar beždžionių raupai tapo tokie svarbūs?
Nors ir anksčiau buvo pranešama apie beždžionių raupų atvejus už paveiktų zonų Centrinėje ir Vakarų Afrikoje ribų, dabar virusas daug dėmesio žiniasklaidoje sulaukia todėl, kadangi tai yra pirmas kartas, kai beždžionių raupai nustatomi asmenims, kurie pastaruoju metu nekeliavo į paveiktas sritis ir neturėjo kontaktų su ankstesniais įvežtiniais atvejais.
Penktadienį PSO paskelbė, kad viruso protrūkis yra netipinis, nes jis kilo šalyse, kurioms ši liga nebūdinga.
Ar beždžionių raupai pavojingi?
Beždžionių raupai, užfiksuoti Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, gali būti rimtas, o kai kuriais atvejais – ir mirtinas susirgimas. Tačiau panašu, kad Europoje nustatyti atvejai kol kas buvo palyginti nesunkūs.
„Nežinome nė vieno atvejo Europoje, kai asmuo susirgtų itin rimtai ar susirgimas būtų mirtinas“, – patikina K. Sondén.
„Tose vietovėse, kur beždžionių raupai labiau paplitę – Centrinėje ir Vakarų Afrikoje – fiksuojamas mirštamumas yra nuo vieno iki dešimties procentų. Tačiau reikia neužmiršti, kad visa tai yra Afrikos kontekste, kur žmonės prasčiau maitinasi ir neretai neturi tinkamos prieigos prie sveikatos priežiūros, todėl negalima to vertinti kaip tiesioginio pavyzdžio“, – aiškina F. Elghas.
„Duomenų nėra daug, ypač apie tai, kokia yra situacija mūsų pasaulio pusėje. Taip pat egzistuoja skirtingos genetinės viruso atmainos, kurių sudėtingumo lygis taip pat skirtingas, tad neįmanoma spręsti apie sudėtingumą, kol nėra žinoma daugiau“, – pabrėžė F. Elghas.
Švedijos visuomenės sveikatos tarnyba nurodė vyriausybei, kad beždžionių raupai turėtų būti klasifikuojami kaip pavojų gyventojams kelianti liga (allmänfarlig sjukdom). Tai gali atrodyti rimta, tačiau tarnyba teigia, kad toks nurodymas pateiktas todėl, kad būtų galima turėti prieigą prie įrankių, galinčių padėti sekti ir suvaldyti ligą, pavyzdžiui, kontaktų atsekimo.
„Dėl nieko nerimauti nereikia. Tačiau paskelbėme tokį dalyką, nes norime atkreipti dėmesį į lytinių santykių aspektą. Jeigu, tarkime, atsirastų simptomų po lytinių santykių su nauju partneriu“, – aiškina K. Sondén.
Tiksliai nežinoma, kurie gyvūnai yra pagrindiniai ligos pernešėjai, tačiau veikiausiai tai yra graužikai.
Ar gali kilti beždžionių raupų pandemija?
F. Elgho manymu, pandemija yra menkai tikėtina. Jis teigė, kad „tai nėra nauja pandemija“.
„Visuomenei dėl beždžionių raupų nerimauti nereikia. Aš tikiu ir tikiuosi, kad tai nebus toks atvejis kaip koronaviruso pandemija. Labiausiai tikėtinas scenarijus toks, kad kol mums pavyks susekti kontaktus, tol viską pavyks suvaldyti, ir virusas išnyks“, – mano profesorius.
Jis pažymėjo, kad koronavirusas ir beždžionių raupai yra skirtingo pobūdžio virusai, o tai reiškia, jog beždžionių raupai negali taip lengvai prisitaikyti kaip COVID-19 virusas.
„Beždžionių raupai yra DNR virusas, o koronavirusas – RNR virusas, – aiškina F. Elghas. – DNR virusai yra gerokai pastovesni, o tai reiškia, kad nereikia baimintis, jog jie greitai prisitaikys – tam prireiktų daug laiko.“
Švedijos sveikatos apsaugos ministrė taip pat įsitikinusi, kad kovai su beždžionių raupais neprireiks tokių priemonių, kokios buvo taikomos koronaviruso atveju.
„Nėra jokio pagrindo beždžionių raupus sieti su COVID-19 ir įvairiausiomis baimės dėl ligos ar jos kontrolės priemonių. Dėl beždžionių raupų jokie ribojimai taikomi nebus. Jokių planų dėl to nėra“, – tikina Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren.
Parengta pagal thelocal.se, svt.se, tv2.dk ir nrk.no.
