Europos šalių gyventojų skaičius keičiasi – vienų jų skaičius didėja, o štai kitų mažėja. Šalių gyventojai taip pat sensta, o tai reiškia, kad ES tenka reaguoti į besikeičiančius demografinius rodiklius.
Po dešimtmečius trukusio augimo per pastaruosius dvejus metus Europos Sąjungos gyventojų sumažėjo. Tam nemažos įtakos turėjo mirtys dėl COVID-19 pandemijos.
Naujausi ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 metų sausio 1 d. Europos gyventojų skaičius siekė 446,8 milijono. Tai yra 172 000 mažiau nei praėjusiais metais. 2020 metais sausio 1 d. Europos Sąjungos gyventojų skaičius siekė 447,3 milijono.
Šią gyventojų mažėjimo tendenciją galėjo nulemti tai, kad 2020 ir 2021 metai buvo paženklinti pandemijos, per juos mirčių buvo daugiau nei gimusiųjų, o neigiamas natūralusis prieaugis (kai mirusių skaičius viršija gimusių) buvo reikšmingesnis nei teigiamas migracijos indeksas (arba balansas) – kai atvykusių daugiau nei išvykusių.
Visgi reikia pastebėti, kad tarp šalių yra didžiulių skirtumų. Tarkime, Italijoje gyventojų skaičiaus sumažėjimas buvo didžiausias, o Prancūzijoje – mažiausias.
Tad kas vyksta ir kaip reaguoja Europos Sąjunga?
Kuriose šalyse gyventojų skaičius auga?
2021 metais Europos Sąjungoje gimė beveik 4,1 mln. ir mirė 5,3 mln. žmonių, tad natūralusis prieaugis buvo neigiamas – 1,2 mln. Žvelgiant išsamiau, 2021 metais užfiksuota 113 000 daugiau mirčių nei 2020 metais, o 2020 metais užfiksuota 531 000 mirčių daugiau nei 2019. Gimusių žmonių skaičius per šį laikotarpį išliko daugmaž stabilus.
Migracijos indeksas – į ES atvykstančių žmonių skaičius atėmus išvykstančius – sudarė 1,1 mln., tad neigiamo natūraliojo pokyčio tai nekompensavo.
Visgi 17 šalių užfiksuotas gyventojų skaičiaus augimas. Devyniose šalyse (Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Kipre, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose ir Švedijoje) užfiksuotas tiek teigiamas natūralusis gyventojų prieaugis, tiek teigiamas migracijos indeksas.
Aštuoniose ES šalyse (Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Austrijoje, Portugalijoje ir Suomijoje) gyventojų skaičius augo dėl teigiamo migracijos indekso, tačiau natūralusis prieaugis išliko neigiamas (mirusių žmonių skaičius viršijo gimusių).
Didžiausias bendras išaugimas užfiksuotas Prancūzijoje (+ 185 900). Didžiausias teigiamas natūralus prieaugis fiksuotas Airijoje (5,0 tūkstančiui žmonių), o didžiausias augimo tempas, palyginti su esamu gyventojų skaičiumi, užfiksuotas Liuksemburge, Airijoje, Kipre ir Maltoje (visur daugiau nei 8,0 tūkstančiui žmonių).
Iš viso teigiamas migracijos balansas (kai atvykusių daugiau nei išvykusių) užfiksuotas 22 ES šalyse narėse. Sąrašo viršuje atsidūrė Liuksemburgas (13,2 tūkstančiui žmonių), Lietuva (12,4 tūkstančiui žmonių) ir Portugalija (9,6 tūkstančiui žmonių).
Kur gyventojų skaičius mažėja?
Kita vertus, 18 ES šalių natūralusis prieaugis buvo neigiamas – 2021 metais jose mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių.
Dešimtyje iš šių šalių fiksuojamas gyventojų skaičiaus sumažėjimas. Bulgarijoje, Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio, nors migracijos indeksas buvo nežymiai teigiamas.
Kroatijoje, Graikijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje gyventojų skaičius mažėjo tiek dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio, tiek dėl neigiamo migracijos indekso.
Didžiausias gyventojų skaičiaus sumažėjimas užfiksuotas Italijoje, kuri prarado daugiau nei ketvirtį milijono gyventojų (-253 100).
Ryškiausias neigiamas natūralus gyventojų prieaugis užfiksuotas Bulgarijoje (-13,1 tūkstančiui žmonių), Latvijoje (-9.1 tūkstančiui žmonių), Lietuvoje (-8.7 tūkstančiui žmonių) ir Rumunijoje (-8.2 tūkstančiui žmonių).
Vertinant proporcingai, didžiausias gyventojų skaičiaus sumažėjimas užfiksuotas Kroatijoje ir Bulgarijoje (-33.1 tūkstančiui žmonių).
Kaip ES reaguoja į demografinius pokyčius?
ES gyventojų skaičius nuo 354,5 milijono 1960 metais išaugo iki 446,8 milijono 2022 metų sausio 1 d. Tai sudaro 92,3 milijono gyventojų.
Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, septintajame dešimtmetyje augimas sudarė maždaug tris milijonus žmonių per metus, o laikotarpiu nuo 2005 iki 2022 metų jis sulėtėjo iki vidutiniškai maždaug 0,7 milijono gyventojų per metus.
Natūralus gyventojų prieaugis buvo teigiamas iki 2011 metų, o 2012 metais jis tapo neigiamas. Tada pagrindiniu gyventojų skaičiaus augimo veiksniu tapo migracijos indeksas. Tačiau 2020 ir 2021 metais jis jau nebepajėgė kompensuoti neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio, tad gyventojų skaičius mažėjo.
Pasak „Eurostat“, numatoma, kad laikui bėgant neigiamas natūralus gyventojų prieaugis išliks, turint omenyje visuomenės senėjimą, jei gimstamumo rodiklis (bendras kiekvienai moteriai gimusių vaikų skaičius) išliks žemas.
Tai kelia klausimų dėl darbo rinkos ir socialinės apsaugos paslaugų, pavyzdžiui, pensijos ir sveikatos apsaugos, ateities.
Europos Komisijos skaičiavimu, iki 2070 metų 30,3 proc. ES gyventojų bus 65 metų amžiaus ar vyresni. 2019 metais tokių buvo 20,3 proc. Iki 2070 metų 13,2 proc. ES gyventojų bus 80 metų amžiaus ar vyresni. 2019 metais tokių buvo 5,8 proc.
Prognozuojama, kad žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, skaičius padidės nuo 19,5 milijono 2016 metais iki 23,6 milijono 2030 metais ir 30,5 milijono 2050 metais.
Visgi demografiniai pokyčiai skirtingai veikia atskiras šalis, o neretai ir tos pačios šalies regionus.
Pradėjusi pirmininkauti Europos Komisijai, Ursula von der Leyen paskyrė Kroatijos politikę Dubravką Šuicą už demokratiją ir demografiją atsakinga komisare, spręsiančia šiuos klausimus.
2021 metų sausio mėn. Europos Komisija pradėjo diskusiją dėl Europos visuomenės senėjimo, siūlydama imtis veiksmų dėl didesnio įsitraukimo į darbo rinką, įskaitant didesnę moterų ir vyrų lygybę bei ilgesnį išlikimą darbo rinkoje.
Balandį Komisija pasiūlė priemones, kurių tikslas – paversti Europą patrauklesne darbuotojams iš užsienio, įskaitant taisyklių supaprastinimą ne ES piliečiams, kurie ilgą laiką gyvena Europos Sąjungoje. Šias priemones dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Ketvirtąjį šių metų ketvirtį Europos Komisija taip pat planuoja pateikti komunikatą dėl „protų nutekėjimo“ problemos sprendimo ir problemų, susijusias su gyventojų mažėjimu regionuose, kuriuose mažas gimstamumas ir didelis neigiamas migracijos indeksas, sušvelninimo.
Parengta pagal „The Local“.
