Net ir besimėgaujant nerūpestingu gyvenimu atostogų metu galima susierzinti dėl daugiau ar mažiau svarbių dalykų. Tad Norvegijos gamtos veiklų organizacijos „Norsk Friluftsliv” prašymu kompanija „Ipsos” atliko apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti, dėl ko labiausiai susierzina gamtoje keliaujantys ir poilsiaujantys norvegai.
Organizacijos generalinio sekretoriaus Lasse Heimdalio gauti atsakymai nenustebino – to buvo galima tikėtis atsižvelgiant į pranešimus žiniasklaidoje, komentarus socialiniuose tinkluose ir elgesio ypatumus šį pavasarį ir vasarą.
Apklausa rodo, kad labiausiai norvegus gamtoje erzina šiukšlės – tai paminėjo net 50 proc. respondentų. Šiukšlinimas labiau erzina ne vyrus, o moteris, taip pat vyresnius nei 40 m. asmenis.
Tačiau visgi apklausa rodo, kad keliaudami ir poilsiaudami norvegai nervinasi ir susierzina mažiau, nei būtų galima pamanyti.
„Daugelį erzinančių dalykų žmonės pamini retai, be to, daugumą problemų galima nesunkiai išspręsti”, – sako L. Heimdalis.
Kaip rodo apklausa, norvegus itin erzina uodai ir musės – juos nurodė 18 proc. apklaustųjų.
Labiausiai uodai ir musės nervina jaunąją kartą. 31 proc. apie tai užsiminusių yra jaunesni nei 24 m. amžiaus. Tačiau vyresnių nei 60 m. norvegų, panašu, vabzdžiai taip neerzina – apie juos užsiminė tik 7 proc. Labiausiai vabzdžių nemėgsta Oslo gyventojai.
Kitas erzinantis dalykas – šunų išmatos ar maišeliai su jomis. 14 proc. respondentų pažymėjo, kad tai juos erzina. Labiausiai dėl to susierzina vyresni nei 40 m. amžiaus žmonės.
Norvegai taip pat būna nepatenkinti vandens motociklais, sniegaeigiais ir kitomis motorizuotomis priemonėmis – apie tai pasisakė 7 proc. apklaustųjų. Tiek pat žmonių nervinasi ir dėl benamių šunų.
L. Heimdalis yra įsitikinęs, kad dauguma į gamtą pailsėti vykstančių žmonių turėtų nekreipti dėmesio į smulkmenas, o pati gamta savaime mažina susierzinimą ir stresą.
„Visgi manau, kad kartais gamtoje susierzinimas gali išaugti į rimtesnį pyktį. Paprastai nereaguojame, kai mieste pamatome tuščią traškučių pakelį, bet gamtoje susierziname smarkiai”, – aiškina L. Heimdalis. Pasak jo, šiukšlinimo problema yra kiek išpūsta, mat iš tiesų gamtoje šiukšlių nėra daug. Tačiau tos, kurias žmonės pastebi, labai erzina.
Organizacija „Norsk friluftsliv” anksčiau priekaištavo gamtą užplūdusiems poilsiautojams, kad šie palieka šiukšlių ir išmatų.
Pasak L. Heimdalio, dauguma žmonių yra tvarkingi, tačiau vis vien pasitaiko tokių, kurie galvoja, kad ateis mama ir sutvarkys jų paliktą šiukšlyną.
Statistika: kas labiausiai erzina norvegus gamtoje
Šiukšlinimas – 50 proc. respondentų
Uodai ir musės – 18 proc.
Šunų išmatos ar maišeliai su jomis – 14 proc.
Vandens motiociklai, sniegaeigiai ir kitos motorizuotos transporto priemonės – 7 proc.
Benamiai šunys – 7 proc.
Muzika ir kitas žmonių skleidžiamas triukšmas – 6 proc.
Kiti vabzdžiai – 5 proc.
Prastas ženklinimas – 4 roc.
Tvoros – 4 proc.
Žmonių gausa – 3 proc.
Vėjo jėgainės – 3 proc.
Gamtai kenkiantys žmonių veiksmai – 2 proc.
Dviratininkai – 2 proc.
Gyvūnai/ plėšrūs gyvūnai – 1 proc.
Laužai – 1 proc.
Elektros linijos / aukštos įtampos stulpai – 1 proc.
Priežiūros / įrangos stoka – 1 proc.
Bet kokios išmatos / tualetinis popierius – 1 proc.
Oro sąlygos – 1 proc.
Erkės – 1 proc.
Kiti dalykai – 1 proc.
Niekas/ nežino – 19 proc.
Respondentai galėjo pateikti kelis atsakymų variantus.
Tyrime dalyvavo 1007 respondentai.
Parengta pagal tv2.no.
