Šį savaitgalį Europoje ir vėl persukinėjami laikrodžiai, nors ES iš tikrųjų planavo nutraukti tokią praktiką dar 2019 metais. Tad kas nutiko, kad planas nebuvo įgyvendintas?
Ankstyvą sekmadienio, spalio 30 dienos, rytą Europos gyventojai pasuks laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Taip šalys sugrįš prie žiemos laiko, dar vadinamo standartiniu.
Ateinančius šešis mėnesius vakarais anksti tems, bet besirengiantys į darbą ar mokyklą džiaugsis šviesesniais rytais.
Nors šis savaitgalis atneš vieną valandą papildomo miego, kovo mėnesį laikrodžiai ir vėl sugrįš į vadinamąjį vasaros laiką.
Tačiau buvo planų tokią sistemą keisti. Tad kas nutiko prieš kelerius metus svarstytam Europos Sąjungos sumanymui nebekaitalioti laiko?
Visuomeninės konsultacijos
2018-aisiais Europos Komisija pradėjo visuomenines konsultacijas ir apklausas, kuriose teiravosi žmonių, kodėl, jų manymu, vertėtų atsisakyti laikrodžių persukinėjimo.
Tai buvo sėkmingiausia visų laikų tokio pobūdžio ES kampanija: joje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, kai kuriais atvejais buvo atstovaujama itin didelė dalis gyventojų (3,79 proc. Vokietijos ir 2,94 proc. Austrijos gyventojų).
Dauguma žmonių teigė nebenorintys kas pusmetį sukioti laikrodžio – atsisakyti laiko kaitaliojimo norėjo 84 proc. respondentų.
Dažniausios priežastys, pagrindžiančios tokį norą, buvo neigiamas poveikis sveikatai, įskaitant miego sutrikimus, energijos trūkumą ir eismo įvykių padažnėjimą keliuose.
Tuo remdamasi 2018 metais Europos Komisija pasiūlė teisės aktą, kuriuo būtų panaikintas sezoninis laikrodžio sukiojimas. Tam turėjo pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryboje atstovaujamos šalių narių vyriausybės.
Europos Parlamentas 2019 metais pritarė pasiūlymui balsų dauguma ir pasiūlė, kad laikrodžių persukiojimas liautųsi 2021 metais.
Tačiau ES šalių narių vyriausybėms susitarimo atrasti nepavyko. Ar norma reikėtų laikyti vasaros laiką? Kaip koordinuoti pokyčius tarp kaimyninių šalių, kad būtų išvengta skirtingų laiko juostų chaoso? Kam daugiausia naudos būtų iš konkrečių sprendimų?
„Brexit“ ir pandemija situacijos taip pat nepalengvino. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš bloko ir nebesilaikant naujųjų ES taisyklių, įgyvendinus planuojamus pakeitimus, Airijos Respublika ir Šiaurės Airija veikiausiai būtų pusę metų gyvenusios skirtingose laiko zonose.
Kai kuriose šalyse pritarimas šiam sumanymui taip pat buvo menkas – Kipre, Graikijoje ir Maltoje naujam planui pritarė mažiau nei pusė apklausos dalyvių.
Paskutinį kartą šis klausimas buvo svarstytas ES Taryboje 2019 metų gruodžio mėnesį. Tada šalys paragino Europos Komisiją prieš priimant sprendimą atlikti pasiūlymo „poveikio vertinimą“. Bet netrukus ištiko COVID-19 pandemija, užgožusi visą diskusiją.
Kodėl kaitaliojamas laikas?
Laikrodžių persukinėjimas, taikomas maždaug 70 šalių, pasižymi ilga istorija.
Vasaros laikas (DST) buvo įvestas keliose šalyse, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, per Pirmąjį pasaulinį karą, siekiant taupyti energiją ir atidedant šviesos įjungimą vakare. Po karų susitarimų buvo atsisakyta, bet aštuntajame dešimtmetyje jie buvo atgaivinti siekiant išgyventi naftos krizę.
Nuo 2001 metų ES direktyva įpareigoja ES valstybes nares paskutinį kovo sekmadienį pasukti laikrodžio rodyklę viena valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – atgal. Anksčiau valstybės kaitaliodavo laiką skirtingu metu, bet tai sukeldavo transporto, komunikacijų ir prekybos sunkumų.
Ar šiandien laikrodžio persukinėjimas išties užtikrina energijos taupymą?
Keli vertinimai parodė, kad nauda yra „ribinė“. Viename tyrime apskaičiuota, kad energijos sutaupoma nuo 0,5 iki 2,5 proc., taip pat reikia atsižvelgti atsižvelgiant į šalies geografinę padėtį, klimatą, ekonominius ir kultūrinius veiksnius.
Iš esmės atrodo, kad daugiausia naudos gauna pietinės šalys, nors naudą gali sumenkinti technologijų pažanga, pvz., energiją taupantys įrenginiai. Kitaip tariant, reikia atsižvelgti ne tik į vieną veiksnį, o kai kuriose šalyse pasiekti rezultatai nebūtinai tinkami ir kitoms.
Kas bus toliau?
Pastaruoju metu, energetkos krizės akivaizdoje, debatai dėl sezoninio laiko kaitaliojimo atgijo. Kovo mėnesį JAV Senatas priėmė įstatymo projektą, numatantį, kad nuo kitų metų vasaros laikas taps nuolatinis. Vasarą Italijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad diskusijos galėtų atsinaujinti ir ES.
Tačiau ES Tarybos atstovas teigia, kad darbotvarkėje tai nenumatoma.
„Taryba dar nėra suformavusi savo pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo. Pirmininkaujanti šalis sprendžia, kokius pasiūlymus įtraukti į Tarybos darbotvarkę. Šis pasiūlymas nėra dabartinės pirmininkaujančios Čekijos darbo programos dalis“, – teigė ES Tarybos atstovas.
Taip pat nežinoma, ar kitą pusmetį ES pirmininkausianti Švedija įtrauks šį klausimą į savo darbo programą. Tad panašu, kad europiečiams kurį laiką dar teks sukioti laikrodį.
2022 metais perėjimas prie žiemos laiko įvyks sekmadienį, spalio 30 dieną, 3 val. ryto, kai laikrodžių rodyklės pasukamos viena valanda atgal.
Parengta pagal „The Local“.
