Utrechto universiteto Erasmus medicinos centro mokslininkai teigia galimai atradę antikūną prieš koronaviruso sukeliamą ligą COVID-19.
Mokslininkai laboratorijoje kurį laiką turėjo šį antikūną – jis buvo naudojamas ankstesniems virusinės infekcijos tyrimams. Dabar jis buvo išbandytas su COVID 19. Daktaras Frankas Grosveldas, Erasmus medicinos centro citologas, pasakojo, kad tai yra pirmasis žinomas antikūnas, galintis užkirsti kelią infekcijai. Jis pridūrė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog antikūnas bus panaudotas kuriant vaistą. Pasak F. Grosveldo, tokie atradimai nutinka labai retai. Prasidėjus viruso protrūkiui, F. Grosveldas ir jo komanda ištisai dirba.
Visgi reikia būti atsargiems, mat tebėra daugybė kliūčių. Antikūnas dar turi būti išbandytas su žmonėmis, o tai gali užtrukti keletą mėnesių. Be to, tyrimo dar neįvertino kitos mokslininkų komandos – tai vyksta dabar. Jei antikūnas bus patvirtintas, tyrimas bus paskelbtas reikšmingame moksliniame žurnale „Nature”.
Kaip bus naudojamas antikūnas?
F. Grosveldas aiškina, kad antikūnas neleidžia virusui apkrėsti organizmo. Jis gali būti panaudotas vaistų nuo COVID-19 kūrimui.
Mokslininkai vis dar bando surasti farmacijos kompaniją, galinčią padėti gaminti vaistą dideliais kiekiais. Pasak F. Grosveldo, panašu, netrukus pavyks susitarti. Prieš patekdamas į rinką antikūnas privalo būti patikrintas dėl toksinių savybių. Šis testavimas vyksta dabar.
F. Grosveldas pažymėjo, kad antikūną siekiama panaudoti ne tik gydymo tikslais jau užsikrėtus, bet ir kuriant diagnostinius testus, kuriuos bus galima atlikti namuose, tad žmonės galės lengvai be medikų pagalbos išsiaiškinti, ar yra užsikrėtę.
Kuo skiriasi antikūnas ir skiepai?
Kaip aiškina F. Grosveldas, skiepai paprastai gaminami iš baltymo ir susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių. Nedidelė dalis, patekusi į žmogaus ar gyvūno organizmą, ims gaminti su virusu kovojančius antikūnus. Šio proceso rezultatas – vadinamosios „atminties ląstelės”. Jei virusas mėgina pulti organizmą, šios atminties ląstelės gali greitai sureaguoti ir užkirsti tam kelią. Antikūnas veikia kaip vaistas, tačiau paciento organizmas pats jo nesukuria – vadinasi, vartojamas kaip vaistas, jis gali būti veiksmingas kelias savaites. To pakanka gijimui, tačiau ilgesniu laikotarpiu išlaikyti veiksmingumo veikiausiai nepavyks. Geriausias variantas – kai organizmas pats geba gaminti antikūnus.
Geriausias sprendimas – ne gydyti, o užkirsti kelią. Todėl geriausias variantas yra skiepai. Laimei, kiti mokslininkai šiuo metu taip pat mėgina įgyvendinti šią užduotį, tačiau vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas visgi gali užtrukti. Antikūno pagrindu sukurtas vaistas gali atsirasti anksčiau ir palengvinti viruso protrūkį.
Parengta pagal universal-sci.com.
