Du 73-ejų dvyniai pandemijos metu kiekvieną savaitgalį susitinka ant Švediją ir Norvegiją jungiančio tilto. Dėl pandemijos ribojimų abu jie lieka savo sienos pusėje.
Dėl COVID-19 jiedu jau metus nebegali apsilankyti vienas kito namuose. Tačiau kas savaitę, nesvarbu, koks būna oras, Ola ir Pontusas Berglundai atsineša turistines kėdes, termosus, sumuštinių ir gerą nuotaiką ir įsikuria abipus menkos, tačiau neperžengiamos linijos.
„Mes negalime kirsti sienos. Privalau likti vieno metro atstumu savo pusėje, o brolis – saviškėje”, – aiškina Ola. Vėjyje plevena mažutės Švedijos ir Norvegijos vėliavos, kurias broliai pritvirtino prie tilto.
„Tad iš esmės tarp mudviejų privalo išlikti dviejų metrų atstumas”, – priduria Ola, suvokęs, kad pernelyg priartėjo, ir stumteli kėdę atgal.
Palei jo kojas driekiasi ant kelio nubrėžta paprasčiausia balta linija. Vienoje pusėje užrašyta „Norge”, kitoje – „Sverige”.
Pandemija nutraukė identiškų dvynių apsilankymus vienas kito namuose, kurie vykdavo kiekvieną savaitę.
Ola gyvena Haldene, pietrytinėje Norvegijoje, kur persikelti prieš beveik 40 metų jį paskatino meilė. O Pontusas gyvena už pusvalandžio kelio automobiliu, pietvakarinės Švedijos mieste Stromstade.
Tačiau dabar jiedu susitinka čia, ant senojo Svinesundo tilto, jungiančio abi valstybes.
Tokiu būdu dvyniai atšventė savo 72-ąjį ir 73-ąjį gimtadienį, kuris yra balandžio 20 d.
„Toks susitikimo būdas labai keistas, tačiau mes jutome neatidėliotiną poreikį, nes matydavomės kiekvieną savaitę ir troškome tą tęsti. Pandemija nenutraukė mūsų susitikimų – tai yra pergalė”, – dėsto Švedijos pusėje įsitaisęs Pontusas.
Vairuotojai, kuriems tenka važiuoti tiltu, paprastai šypsosi ar mojuoja dviem kėdėse įsipatoginusiems žilabarzdžiams vyriškiams.
Ola, buvęs slaugytojo padėjėjas, dabar kuriantis dekoracijas teatrui, ir menininkas bei ornitologas mėgėjas Pontusas tapo vietinėmis įžymybėmis. Kai kurie žmonės važiuoja penkias valandas iki tilto, kad nufotografuotų bendraujančius brolius dvynius.
„Mes nelabai kreipiame į tai dėmesio. Svarbiausias dalykas mums yra galimybė susitikti ir kalbėtis apie ką tik norime”, – pabrėžia Ola.
Kartais broliams tenka atsidurti kilniųjų kontrabandininkų vaidmenyje. Tarkime, sykį taip buvo naujiems šeimininkams Norvegijoje perduotas Švedijoje pasaulį išvydęs šunelis.
Per metus kiekvieną savaitę vykstančių susitikimų atsisakyti teko tik tris kartus, kai užsispyrę policijos pareigūnai neleido brolių ant tilto.
Visais kitais atvejais dvyniai sąžiningai laikėsi susitikimų grafiko, nesvarbu, ar siautė pūga, ar kepino karštis. Svarbiausia – tinkama apranga.
Prieš prasidedant skiepijimo kampanijai daugelis vyresnio amžiaus žmonių teigė pandemijos metu, besisaugodami viruso, besijaučiantys izoliuoti.
„Kiekvienas susitikimas man yra tarsi maža šventė, – tikina išsisyręs Pontusas. – Man, gyvenančiam vienam, yra nepaprastai svarbu susitikti su Ola. Jeigu šių susitikimų nebūtų, mane apimtų depresija.
O ar jis pasiilgsta tų akimirkų, kai galėdavo apkabinti brolį?
„Taip, – atsako Pontusas ir prapliumpa užkrečiančiu juoku. – Kartais apkabinu save, juk mes identiški”.
Parengta pagal thelocal.se.
