Šiaurės šalys nuo pat 2012-ųjų nuolat atsiduria Pasaulio laimingumo reitingo sąrašo viršuje. Dėl šios priežasties kitos šalys dažnai žvalgosi į jas ieškodamos savo gyventojų gerovės palaikymo paslapčių.
Visgi neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pietinėje Europos dalyje gyvenantys žmonės pasižymi didesne psichine gerove nei gyvenantys šiaurėje.
Tyrimą atlikę mokslininkai pasitelkė skalę, kuria klausiama, kiek per pastarąsias dvi savaites asmuo veikė ir jautėsi gerai. „Jaustis gerai” gali reikšti jaustis atsipalaidavusiam, būti teigiamai nusiteikusiam ar kupinam energijos, o su veikla susijusi gera savijauta gali reikšti aiškų mąstymą, problemų sprendimą ir socializaciją.
Mokslininkai pritaikė skalę Danijai ir palygino bendrą Danijos gyventojų geros savijautos vertinimą su Islandijoje, Katalonijoje ir Anglijoje gyvenančių žmonių. Tyrimas parodė, kad Katalonijoje gyvenantys žmonės žymiai geriau vertino savo psichinę savijautą nei likusių trijų valstybių gyventojai, taip mesdamas iššūkį vyraujačiai minčiai, jog šiaurinės Europos gyventojai laimingesni nei pietinės.
Pasaulio laimingumo reitingas, kuriame paprastai pirmauja Šiaurės šalys, laimę matuoja pasitelkdamas psichologo Alberto Hadley Cantrilio taip vadinamą gyvenimo vertinimo kopėčių testą. Jis prašo žmonių įvertinti, kaip jiems dabar atrodo jų gyvenimas pagal skalę, kurioje nulis reiškia „blogiausias įmanomas gyvenimo variantas”, o 10 – „geriausias įmanomas gyvenimo variantas”. Tačiau tokiam vertinimui didelę įtaką daro ekonominės sąlygos, jis prastai atspindi psichinę sveikatą ir gerovę.
Tyrimas parodė, kad, nors gyvenimo gerovės vertinimas auga proporcingai pajamoms, emocinė gerovė, vertinama individualia malonių ir nemalonių emocijų patirtimi, drauge su pajamomis kyla tik iki tam tikro taško.
Žemiau tam tikro ekonominio slenksčio atsidūrę žmonės labiau linkę jaustis emociškai prastai ir jų gyvenimo vertinimas žemas. Aukščiau šio slenksčio gyvenimo vertinimas gerėja, tačiau emocinės savijautos vertinimas gali ir negerėti.
Kitaip tariant, didelės pajamos gali garantuoti geresnį gyvenimo vertinimą, tačiau tai nėra tapatu teigiamai psichinei sveikatai ir gerovei.
Neseniai atliktas tyrimas taip pat parodė, kad gyvenimo vertinimo nelygybė kai kuriose Skandinavijos vietose auga ir žymi žmonių dalis Šiaurės šalyse kenčia – tai visiškai priešinga tam, kuo šios šalys garsėja.
Tad „laimingiausios vietos žemėje” etiketė gali būti klaidinanti, turint omenyje pernelyg paprastą gyvenimo kokybės vertinimą.
Kaip rodo naujasis tyrimas, pasitelkus sudėtingesnes gerovės vertinimo priemones, galima gauti visiškai kitokį vaizdą. Tad iš esmės gaunami atsakymai priklauso nuo to, ko klausiama.
Gali būti, kad tam tikri Katalonijos kultūros ir gyvenimo būdas pasižymi tam tikrais bruožais, kurie psichinę gerovę skatina labiau nei kitur. Vis dažniau pripažįstama, jog „darni raida neįsivaizduojama be psichinės sveikatos”, tad Katalonijos paslaptis gali būti vertinga išsamiau aiškinantis tai, kas iš tiesų svarbu psichinei gerovei.
Kol kas įprastinis požiūris į psichinę sveikatą Europoje orientuojasi į psichinių ligų prevenciją ir gydymą, taip pat į pastangas destigmatizuoti psichinės sveikatos problemas. Nors šie dalykai itin svarbūs, jie orientuoti į reakciją ir sutelkti į prastos psichinės sveikatos rizikos faktorius, o ne į tai, kaip skatinti ir palaikyti gerą psichinę sveikatą ir gerovę.
Tradicinis požiūris neatspindi fakto, kad psichinė sveikata yra daugiau nei vien psichikos ligų nebuvimas. Pesimizmo nebuvimas savaime nesukuria optimizmo, liūdesio nebuvimas savaime nesukuria džiaugsmo. Tad psichinė sveikata yra visas žmogiškųjų minčių ir emocijų spektras.
Todėl visuomenė turi orientuotis ne tik į tai, kas sukelia psichikos ligas ir nuo jų apsaugo, bet ir atsižvelgti į pozityvios psichinės sveikatos priežastis bei teikti tam pirmenybę.
Pozityvi psichinė savijauta ir gerovė siejama su geresne fizine sveikata, teigiamais tarpusavio santykiais ir sveikesniais visuomenės nariais. Kitaip tariant, pozityvi fizinė sveikata ir gerovė yra siekiamybė ir gali padėti užkirsti kelią dažnoms psichinės sveikatos problemoms ir padėti žmonėms atsigauti po psichikos ligų.
Psichikos sveikatos ir gerovės skatinimas visuomenėje gali apimti aktyvaus gyvenimo būdo skatinimą, suteikti žmonėms galimybių, kurios padėtų jaustis esant bendruomenės dalimi ir vertingo tikslo siekimo jausmo puoselėjimas didinat prisidėjimą prie visuomenės ar prasmingų tikslų.
Lygiai taip pat šis geros psichinės savijautos skatinimas gali būti orientuotas į atskirus asmenis, pavyzdžiui, raginti rūpintis savimi, didinti galimybes tobulinti asmeninius ir socialinius įgūdžius ir skatinti kūrybines pastangas. Įrodyta, kad universalaus ir individualaus požiūrio derinys yra itin svarbus.
Psichinės sveikatos srityje nuveikti vis dar reikia daug, o pastarojo tyrimo rezultatai rodo, kad pavyzdžių ieškoti reikia ne tik Šiaurės šalyse.
Parengta pagal theconversation.com.
