Lietuvoje vis dar galioja konstitucinis principas: dviguba pilietybė draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis. Tačiau nuo 2021 metų pradžios įsigaliojusios Pilietybės įstatymo pataisos tyliai, bet reikšmingai pakeitė šią tvarką – ypač vaikams, gimusiems užsienyje. Nuo šiol vaikai, kurie gimimo metu įgijo Lietuvos pilietybę ir iki 18 metų – bet ne gimstant – tapo ir kitos šalies piliečiais, gali teisėtai turėti abi pilietybes. Tai atveria duris tūkstančiams emigravusių lietuvių šeimų išsaugoti teisinį ryšį tarp vaikų ir Lietuvos.
Dviguba pilietybė vaikams: kas pasikeitė po 2021 m.?
Anksčiau vaikas, kuris gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, tačiau iki 18 metų įgijo kitos valstybės pilietybę (per įvaikinimą, natūralizaciją, išimties tvarka ar kt.), dažnu atveju prarasdavo Lietuvos pilietybę. Tai kėlė daug neapibrėžtumo ir buvo kritikuojama kaip per griežta tvarka. Nuo 2021 m. sausio 1 d. situacija pasikeitė – tokie vaikai dabar gali teisėtai turėti dvigubą pilietybę. Svarbu tik tai, kad: vaikas gimimo metu turėjo Lietuvos pilietybę (bent vienas iš tėvų buvo Lietuvos pilietis), o kitos šalies pilietybė įgyta iki 18 metų, bet ne gimstant. „Ši pataisa – tai valstybės žingsnis į lankstesnę, šiuolaikiškesnę migracijos ir tautinės tapatybės politiką“, – sako teisininkė dr. Ieva Juozapaitytė.
Ką turi padaryti tėvai, kad vaikas išlaikytų dvigubą pilietybę?
Jei jūsų vaikas atitinka minėtas sąlygas, svarbu nelaukti – reikia pateikti prašymą Migracijos departamentui per MIGRIS sistemą arba per artimiausią Lietuvos ambasadą. Taip pat reikės pateikti šiuos dokumentus: vaiko gimimo liudijimą, įrodymą, kad tėvai yra (buvo) Lietuvos piliečiai bei dokumentus, patvirtinančius, kada ir kaip įgyta kitos šalies pilietybė. Prašymas turėtų būti pateiktas iki vaikui sukanka 18 metų. Tačiau jei terminas praleistas, yra galimybė kreiptis dėl pilietybės išsaugojimo iki 21 metų – tada prašymas nagrinėjamas individualiai.
Jei vaikas jau turi ir Lietuvos, ir kitos šalies pilietybę – labai svarbu apie tai laiku informuoti Migracijos departamentą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tai būtina padaryti per 2 mėnesius nuo kitos pilietybės įgijimo dienos. Pranešama per elektroninę MIGRIS sistemą arba tiesiogiai atvykus į Migracijos skyrių.
Neinformavus per nustatytą laiką, gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 300 iki 850 eurų, kaip tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 6 dalyje.
Taip pat svarbu žinoti, kad vien tik turėti dvigubą pilietybę neužtenka – apie tai privaloma laiku pranešti Lietuvos Migracijos departamentui. Pranešimą būtina pateikti per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Tai galima padaryti per elektroninę MIGRIS sistemą arba tiesiogiai kreipiantis į migracijos padalinį Lietuvoje ar per ambasadą užsienyje. Kartu su pranešimu būtina pateikti dokumentus, įrodančius kitos pilietybės įgijimą – tai gali būti užsienio šalies pasas, pilietybės liudijimas ar oficialus sprendimo dokumentas. Ši informacija padeda institucijoms įvertinti, ar konkretus atvejis atitinka dvigubos pilietybės išimtis, nustatytas įstatyme. Jeigu vaikas dar nepilnametis, atsakomybė pranešti apie kitos pilietybės įgijimą tenka jo tėvams arba teisėtiems globėjams. Tai yra teisinė pareiga, kurios nevykdymas gali sukelti rimtų pasekmių. Jei apie įgytą kitą pilietybę nepranešama laiku, Migracijos departamentas gali ne tik skirti baudą (nuo 300 iki 850 eurų), bet ir pradėti procedūrą dėl Lietuvos pilietybės praradimo. Toks sprendimas ypač tikėtinas, jei nustatoma, kad asmuo neturėjo teisės į dvigubą pilietybę pagal galiojančias įstatymo išimtis. Todėl tėvams ir globėjams patariama būti budriems ir nedelsti – net ir vienas praleistas terminas gali lemti, kad vaikas neteks savo ryšio su Lietuvos valstybe. Laiku pateiktas pranešimas ir reikiami dokumentai – tai svarbiausias žingsnis užtikrinant, kad Lietuvos pilietybė būtų išlaikyta teisėtai ir visam gyvenimui. „Informavimas apie kitos pilietybės įgijimą nėra formalumas – tai yra teisinė pareiga, kuri gali nulemti, ar Lietuvos pilietybė bus išsaugota“, – primena Migracijos departamento atstovė spaudai. Todėl kiekvienu atveju, kai jūsų ar jūsų vaikų teisinė padėtis pasikeičia – pvz., įgyjate kitos šalies pasą ar pilietybės pažymėjimą – rekomenduojama nedelsti ir nedelsiant kreiptis į Migracijos departamentą. Tai apsaugos ne tik nuo galimų baudų, bet ir nuo galimo pilietybės netekimo.
Kodėl verta išsaugoti Lietuvos pilietybę vaikui užsienyje?
Ši įstatymo pataisa suteikia realią galimybę vaikams išlaikyti savo ryšį su Lietuva, net jei jie auga užsienyje. Dviguba pilietybė šiuo atveju tampa ne tik teisiniu statusu, bet ir tapatybės apsauga – tai būdas vaikui išlaikyti emocinį, kultūrinį ir praktinį ryšį su savo kilme, kalba bei šeimos istorija. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios svarsto, ar verta kreiptis dėl antros pilietybės vaikams. Dažnai užsienyje gyvenantys tėvai atsiduria tarp dviejų pasirinkimų: suteikti vaikui vietos pilietybę, kuri palengvina integraciją, švietimą, sveikatos apsaugą ir socialines garantijas, ar išsaugoti tik Lietuvos pilietybę, bijant jos netekti. Dabar tokios šeimos gali būti ramios – jei vaikas gimimo metu turėjo Lietuvos pilietybę ir kitos šalies pilietybę įgijo iki 18 metų (bet ne gimstant), jis gali turėti abi pilietybes teisėtai, neprarasdamas nė vienos. Šis teisinis lankstumas atliepia šiuolaikinius migracijos procesus ir stiprina Lietuvos diasporos ryšį su Tėvyne. Tai žingsnis, kuris rodo, kad Lietuva vertina savo žmones nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.
Parengta pagal migracija.lt
Taip pat skaityite:
Trys šalys, viena svajonė. Ar Skandinavijos švietimo sistema padeda išlaikyti lietuviškumą
Lietuviai Švedijoje. Krepšinis, kuris jungia: lietuvio indėlis į Švedijos jaunimo gyvenimą
Lietuviai Švedijoje. Geteborgo lietuvių bendruomenė mini 15 metų jubiliejų
Kaip susiorientuoti Danijos sistemoje? Naudingi puslapiai ir patarimai lietuviams
