Esu tikra, kad daugelis mūsų esame atsidūrę tokioje situacijoje: vaikštote sau po senamiestį kur nors Norvegijoje, mėgaujatės ledais ar kavos puodeliu Švedijos pajūry, ir staiga – „Žiūrėk, ten lietuviai!“ Girdisi pažįstama kalba, bet nežinia, kaip reaguoti. Prieiti ir pasisveikinti? Nusišypsoti? O gal apsimesti, kad nesupratote ir nueiti savo keliu? Pasirodo, tokiose situacijose elgiamės labai skirtingai.
- Tai pat skaitykite: „Lietuviai su norvegiška kava“ – šilta tinklalaidė apie gyvenimą toli nuo namų
Pavyzdžiui, švedai, kaip rodo neseniai atliktas tyrimas, dažnai vengia savo tautiečių užsienyje. Net 60 % apklaustųjų teigė, kad atostogų metu mieliau laikosi nuošaliai nuo kitų švedų. Dalis jų (apie pusę) pasisveikina, bet toliau neieško kontakto. 12 % švedų net sąmoningai vengia susitikimų – kad nereikėtų kalbėtis ar bendrauti. Tai nebūtinai blogai – švedų kultūroje privatumas ir savarankiškumas yra labai vertinami. Žinoma, ne visi tokie. 13 % švedų džiaugiasi sutikę savo tautiečius ir noriai užmezga kontaktą. Tokie atviresni dažniausiai būna jauni vyrai ar šeimos su vaikais. Įdomu tai, kad švedai netgi bendrauja daugiau nei jų kaimynai – danai ir norvegai. Pastarieji, pasirodo, yra dar tylesni ir atsargesni: tik 4–8 % jų noriai ieško tautiečių užsienyje.
O kaip mes, lietuviai?
Tokių konkrečių apklausų dar neturime, bet galime remtis 2024 m. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktu pasaulio lietuvių tyrimu. Iš jo aiškėja, kad dauguma lietuvių jaučia stiprų ryšį su savo tautybe, net jei gyvena svetur. Net 95 % apklaustųjų sako, kad lietuviška tapatybė jiems svarbi, o beveik pusė dalyvauja lietuvių bendruomenėse, švenčia šventes ar lanko kultūrinius renginius. Atrodo, kad mums ryšys su tautiečiais svarbesnis nei švedams. Aišku, ne visi tokie – apie 25 % žmonių sako, kad nesijaučia susiję su diaspora. Tai dažniausiai jaunesni, be vaikų ir neseniai išvykę. Jie greičiau įsilieja į vietinę aplinką ir galbūt jiems paprasčiausiai nereikia papildomo ryšio su tautiečiais.
- Taip pat skaitykite: Švedijos lietuviai Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse 2025: vienybė, judesys ir pasididžiavimas savo kilme
Kai kuriose interneto diskusijose galima išgirsti ir atsargesnių lietuvių nuomonių – esą tautiečiai užsienyje ne visada linkę padėti, kartais konkuruoja dėl darbo ar net apgauna. Tokios asmeninės patirtys gali skatinti norą laikytis nuošaliai. Vis dėlto tai labiau pavieniai atvejai nei visuotinė tendencija.
Iš savo patirties galiu pasakyti: sutikti lietuvį užsienyje dažniausiai yra džiaugsmas, o ne problema. Ypač jei esi vienas, ar pavargęs nuo svetimos kalbos, ar tiesiog norisi savos šilumos. Kartais trumpas pokalbis gimtąja kalba gali suteikti daugiau nei pusdienis bendravimo su vietiniais. Jautiesi, tarsi akimirksniu priartėjęs prie namų. Tad kitą kartą, kai išgirsite pažįstamą lietuvišką žodį Danijos kavinėje – nusišypsokite. Galbūt tai bus maloni pažintis, o gal tiesiog tylus priminimas, kad mūsų yra visur. Ir kad būti lietuviu – tai ne tik pasas ar kalba. Tai ir bendrystė. Net jei trumpa. Net jei tik žvilgsnis ar šypsena.
Parengta pagal: marcusoscarsson.se, globalilietuva.urm.lt/
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Grilio sezonas Švedijoje: ką būtina žinoti prieš užkuriant grilį?
Kas yra Allemansrätten? Švedijos gamtos teisė, leidžianti visiems mėgautis laisve gamtoje
Lietuviai Švedijoje. Geteborgo lietuvių bendruomenė mini 15 metų jubiliejų
