2019-ieji metai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik ryšių su diaspora užsienyje palaikymui, bet ir intensyviai siekiama skatinti migravusius tautiečius grįžti atgal į Lietuvą. Daug šeimų norėtų sugrįžti, tačiau tėvai baiminasi, kad jų vaikams nepavyks integruotis į lietuvišką švietimo sistemą. Šiuo metu Klaipėdos rajone mokosi 27 iš užsienio grįžę mokiniai (nuo 2017 metų), ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko dar 13 vaikų. Visų jų integracija vyko sklandžiai.
Atsižvelgiama į mokinio ir tėvų pageidavimus
Kaip pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė, iš užsienio grįžusių vaikų mokymą bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja pagal 2017–2018 ir 2018–2019 m. m. pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų nuostatas. Tai reiškia, kad priimdama užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą baigusį moksleivį, mokykla numato tolesnio mokymosi perspektyvą, kurios pagrindinis tikslas – veiksmingai reaguoti į atvykusių mokytis vaikų poreikius ir, bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą.
„Yra numatoma ir apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė, kurio metu stebima mokinio individuali pažanga. Mokyklos pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis. Labai svarbu tai, kad parengiant atvykusio mokinio įtraukimo į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą yra organizuojamos mokytojų konsultacijos ir individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti. Greičiau integruotis mokiniui padeda ir neformaliojo vaikų švietimo veiklos“, – sakė N. Gotlibienė.
Jei mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuojamas lietuvių kalbos mokymas intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrinant, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais.
„Intensyviai lietuvių kalbos mokomasi iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems metams“, – pasakojo N. Gotlibienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vidutiniškai vieno mokinio ugdymui per metus skiriama 1524 eurai, atvykusiems iš užsienio papildomai skiriami dar 459 eurai. Taip pat nuo ateinančio rugsėjo svarstoma leisti perskirstyti iš užsienio grįžusių mokinių individualius mokymosi planus. Pavyzdžiui, jie kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ir kitiems dalykams skirti mažiau pamokų, tačiau nuo to neturi nukentėti mokinių pasiekimai. Perskirstytas pamokas galima panaudoti pagal grįžusio mokinio mokymosi poreikius – lietuvių kalbai, istorijai ar kitiems dalykams mokytis.
Moksleivių adaptacija – sklandi
Šiuo metu Klaipėdos rajono mokyklose mokosi 27 iš užsienio grįžę mokiniai (nuo 2017 metų): 1 – Kretingalės pagrindinėje mokykloje, 4 – Agluonėnų pagrindinėje mokykloje, 6 – Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje, 7 – Dovilų pagrindinėje mokykloje, 3 – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, 3 – Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje ir dar 3 – Gargždų ‚Minijos“ progimnazijoje.
Visi mokyklinio amžiaus vaikai kalbėjo lietuviškai, adaptacija naujose mokyklose vyko be didelių problemų. Tiesa, kai kurie mokiniai po mokyklų direktorių įsakymų sudarytų komisijų vertinimų buvo perkelti viena klase žemiau nei bendraamžiai Lietuvoje.
„Visi į Agluonėnų pagrindinę mokyklą priimti mokiniai kalbėjo, skaitė ir rašė lietuviškai. Antrokė turėjo 1 klasės Dublino lituanistinės mokyklos lietuvių kalbos kalbėjimo, skaitymo ir rašymo mokymosi pasiekimų aprašą. Dvi mergaitės – penktokė ir šeštokė, įvertinus jų žinias, buvo priimtos viena klase žemiau negu bendraamžiai“, – pasakojo minėtos mokyklos atstovai.
Mokinių registre 2018–2019 m. m. yra fiksuoti ir 3 užsieniečiai (2 Dovilų pagrindinėje mokykloje ir 1 Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje). Kad registre mokinys būtų fiksuojamas kaip užsienietis, jis turi neturėti lietuviško asmens kodo. Tokio mokinio ugdymui yra skiriamos didesnės mokymo lėšos.
Svarbus ir geranoriškas požiūris
Ikimokyklinio ugdymo įstaigas rajone lanko 13 iš emigracijos grįžusių šeimų vaikų. Kai kuriems jų papildomų paslaugų ir išteklių neprireikė, keliems teikiama logopedo, psichologo ir specialiojo pedagogo pagalba.
„Emigruojantys ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria stresą dėl gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos pasikeitimo – jiems sunku adaptuotis naujoje aplinkoje. Mano grupę nuo 2019 m. sausio mėnesio lanko mergaitė, grįžusi iš Anglijos. Stengiausi, kad vaikas sėkmingai adaptuotųsi ir įsijungtų į grupės visavertį gyvenimą. Pati puikiai moku anglų kalbą, todėl pradžioje su vaiku bendravome, mokėmės, samprotavome anglų kalba. Vaikas jautėsi saugus žinodamas, kad yra pedagogas, kuris gali kalbėti jam suprantama kalba. Vėliau pamažu anglų kalbos vartojimas retėjo ir vaikas pats natūraliai įsijungė į darželio veiklas, ėmė suprasti aplinkinių ir kitų vaikų bendravimo ypatumus“, – patirtimi dalijosi Vėžaičių lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo mokytoja Agnė Jankienė
Pasak pedagogės, šiame adaptacijos procese buvo svarbus geranoriškumas, tolerancija ir šilti pedagogo bei šeimos santykiai. Grupės vaikai taip pat tolerantiškai, draugiškai bendravo, stengėsi padėti naujam draugui. Mergaitei papildomai buvo teikiama logopedo ir psichologo pagalba.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad mergaitė puikiai adaptavosi mūsų grupėje, dabar laisvai ir taisyklingai kalba lietuviškai“, – pasakojo ikimokyklinio ugdymo mokytoja.
Kilus klausimų dėl užsienyje gyvenusių mokinių integracijos į lietuviškas mokyklas, kviečiame kreiptis el. paštu [email protected], taip pat galite susisiekti su projekto „Globalus Klaipėdos rajonas“ kuratore el. paštu [email protected]
Gintarė Plungienė
https://globalus.klaipedos-r.lt/
