2025 metai įeis į Norvegijos meteorologijos istoriją kaip patys šilčiausi nuo sisteminių stebėjimų pradžios. Tai patvirtino Norvegijos meteorologijos instituto paskelbti oficialūs duomenys, rodantys, kad metinė vidutinė oro temperatūra šalyje buvo apie 1,5 °C aukštesnė už 1991–2020 metų daugiametį vidurkį. Dar reikšmingiau tai, jog visi dvylika metų mėnesių buvo šiltesni nei įprastai – tokia situacija Norvegijoje užfiksuota pirmą kartą.
Neįprastai aukštos temperatūros buvo stebimos visoje šalyje – nuo pietinių regionų iki Arkties. Ypač išsiskyrė Trøndelago regionas, kuriame pasiektas aukščiausias metinis temperatūros vidurkis per visą matavimų istoriją. Šiluma neaplenkė ir šiaurinių teritorijų: kai kuriais žiemos laikotarpiais Svalbarde temperatūra buvo aukštesnė nei Pietų Europoje, o tai tapo ryškiu klimato anomalijų pavyzdžiu.
Vasarą Norvegiją pasiekė ilgai trukusios karščio bangos. Pietų ir vidurio šalies dalyse termometrai vietomis perkopė 30 °C ribą – tai vis dar gana retas reiškinys tokiose platumose. Šie karščiai turėjo įtakos ne tik gyventojų kasdienybei, bet ir gamtai: padidėjo miškų gaisrų rizika, keitėsi upių vandens lygiai, o kai kuriose vietovėse fiksuotas neįprastas sausros laikotarpis.
Norvegijos situacija atspindi platesnį pasaulinį kontekstą. Tarptautinių klimato stebėsenos institucijų vertinimu, 2025 metai globaliu mastu taip pat patenka tarp šilčiausių per visą stebėjimų istoriją. Tai tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai beveik kasmet fiksuojami nauji ar pakartotiniai temperatūros rekordai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
Klimatologai pabrėžia, kad tokie metai nebėra pavienė išimtis. Šiltos žiemos, intensyvios karščio bangos ir vis dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai rodo spartėjantį klimato kaitos poveikį Šiaurės regionams. Nors Norvegija ilgą laiką buvo laikoma šalimi, mažiau paveikta karščių, naujausi duomenys aiškiai rodo, kad ir Skandinavija vis labiau susiduria su globalinio atšilimo pasekmėmis.
2025 metų rekordai tampa svarbiu signalu tiek politikos formuotojams, tiek visuomenei. Jie kelia klausimus apie infrastruktūros prisitaikymą, gamtos išteklių valdymą ir ilgalaikes klimato politikos kryptis. Akivaizdu, kad Norvegijos – kaip ir viso Skandinavijos regiono – ateitis vis labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie sparčiai kintančių klimato sąlygų.
