Norvegijos geologai susirūpino – vieno garsiausių šalyje, turistų mėgstamo skardžio ,,Preikestolen” formacija gali subyrėti ir nukristi į žemiau esantį Lysefjord, taip sukurdama potvynį.
Laikraštis ,,Stavanger Aftenblad” trečiadienį pranešė, kad Geologiniai Norvegijos tyrimai (Norges geologiske undersøkelse – NGU) ims atidžiau stebėti pusės metro pločio tarpą turistų lankytinoje vietovėje. Tarpas geologų susirūpinimą ėmė kelti dar 1930 metais.
Geologai, imadmiesi priemonių išsaugoti Preikestolen jau įsuko varžtus abejose įtrūkimo, kuris yra kelių metrų gylio, pusėse.
Šių metų gegužės mėnesį, atlikus naujus matavimus nustatyta, jog įtrūkimas platesnis 2-3 milimetais. Tai pirmasis per 22 metus įvykęs užfiksuotas pokytis.
NGU greičiausiai ims taikyti modernius metodus – atidžiau bus tyrinėjamas akmens tarpas. Tarp daugelio kitų tyrimų, žymiusis skardis bus ištirtas iš visų pusių ir tyrėjai sraigtasparniu skris virš skardžio tam, kad būtų gaunamos aukštos kokybės nuotraukos.
Be to, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) mokslininkai pagamins 3D Preikestolen paviršiaus modelius tam, kad įmanoma būtų atlikti stabilumo analizę.
Tyrėja iš NGU Marina Böhme sako, jog įtrūkimo matavimai buvo atlikti ir ankščiau, bet įrodyta, jog ankstesni matavimai nebuvo tikslūs.
,,Spėjame, jog Preikestolen paskutiniu metu nepajudėjo. Nepaisant to, turime įdiegti kokį nors prietaisą, kuris užfiksuotų bet kokį uolos judėjimą. Taip pat planuojame kas kiek laiko užlipti ant uolos ir tikrinti įtrūkimą” – laikraščiui ,,Stavanger Aftenblad” sakė Böhme.
,,Jei rasime, jog kyla bet koks pavojus uolai nukristi, geriausia išeitis bus įdiegti laikiną matavimo įrangą” – situaciją komentavo tyrėja.
Šalia Preikestolen, kuri yra viena lankomiausių turistų vietų Norvegijoje, geologai taip pat atidžiai stebės dar 32 kalnus Rogaland apskrityje. NGU praeitais metais sraigtasparnio pagalba vykdė tyrimą tam, kad būtų ištirti galimai problematiški kalnai Rogalang apylinkėse.
,,Nuo to laiko vykome į vietoves, kurios, nustatyta, yra pavojingiausios ir kur pasekmės būtų didžiausios. Šias vietoves tiriame atidžiau” – sakė Böhme – ,,Esame labiausiai susikrimtę dėl kalnų, kurie yra virš fjordo ir kur gali susiformuoti potvynio bangos”.
