Aldona Ramutė Hansen į Norvegiją atvyko prieš dvylika metų. Ji yra aštuonių vaikų mama. Norvegijoje moko dviejų kalbų – norvegų ir lietuvių. Taip pat yra visuomenės ir gamtos mokslų mokytoja, dailininkų sąjungos narė, Sandefjordo bažnyčios tarybos pirmininkė.
O 2014-ais metais ji dalyvavo „Kauno dienos“ organizuotose Metų kaunietės rinkimuose ir pateko į pirmąjį dešimtuką.
Aldona yra kilusi iš Seredžiaus miestelio Jurbarko rajone. Vėliau apsigyveno Kaune, kur sukūrė šeimą ir susilaukė aštuonių vaikų.
Pagal tuometį paskyrimą dirbo viename Kauno vaikų darželyje auklėtoja, vėliau – profesinėje mokykloje auklėtoja bei neakivaizdžiai studijavo tuomečiame Vilniaus pedagoginiame Institute (dabar Lietuvos Edukologijos universitetas). Tačiau, kaip prisimena moteris, gaunamų lėšų išlaikyti gausią šeimą dažnai pritrūkdavo. Aldonai teko papildomai važinėti į Lenkiją, Rusiją, kur užsiiminėdavo smulkia prekyba.
Daugiavaikę vienišą mamą pradėjo slėgti nesumokėti mokesčiai, pinigų trūkumas maistui. Pedagogė nusprendė daryti drastišką sprendimą – vykti į Norvegiją vasaros atostogų metu. Mokėdama lietuvių ir rusų kalbas, ji drąsiai išvyko.
„Mokėjau lietuvių ir rusų kalbas bei šiek tiek vokiečių. Pamenu, kad nuvykus į Norvegiją pirmasis pirkinys buvo norvegų – rusų kalbų žodynas“, – naujo gyvenimo etapo pradžią pamena A.R.Hansen.
Kai į Norvegiją atvyko trečiąkart, nusprendė šioje šalyje apsigyventi: „Čia mačiau galimybę sau ir savo vaikams. Tačiau, reikia pripažinti, tai padaryti vienai būtų buvę nelengva“.
Aldonos draugės įkalbėjo ją susikurti profilį pažinčių portale. Didelių reikalavimų būsimiems jaunikiams Aldona ir jos draugės nekėlė. Jau tą patį vakarą sulaukta 200 laiškų, bet į laiškus Aldona atsakinėjo neryžtingai: „Buvo gaila laiko. Netikėjau, kad atsilieps bent vienas vyras, kuriam bus brangi moteris su net aštuoniais vaikais“.
Vienam buvo labai svarbus moters ūgis, kitas, dailininkas, ieškojo meniškam jo būdui prijaučiančios sugyventinės, trečias prisistatė šeimą turinčiu milijonieriumi, kuriam reikalinga palydovė kelionių metu. Tokie variantai Aldonos netenkino.
Su Rune, savo būsimu vyru, Aldona sutarė susitikti geležinkelio stotyje. Besikalbėdami miestelio centrinėje kavinukėje atrado labai daug panašių pomėgių bei tam tikrų bendrumų: abu grojo akordeonu, abu turėjo muzikos mokslus baigusias dukras dainininkes, abiem patiko opera, dailė, filatelija ir t.t., tad pokalbis tą vakarą tęsėsi ilgai.
Pasakė Aldona ir apie savo aštuonis vaikus. Ji prisimena, kad po to sekė trumpa Runės pauzė, tačiau vaikų skaičius būsimo vyro norvego labai neišgąsdino.
Sulaukusi pakvietimo jį aplankyti sekančią dieną jo vasarnamyje netoli ežero, Aldona jautė, kad surado vaikams ir sau namus bei mylimą ir artimą žmogų.
Dirbdama Norvegijoje Aldona įgijo du aukštojo mokslo diplomus. Vienas jų suteikė teisę dirbti su šizofrenija ir narkomanija sergančiais žmonėmis. Šio darbo laikotarpis Aldonai buvo pats sunkiausias, nes reikalavo daug jėgų. Pabaigusi papildomas pedagogikos studijas, moteris ėmėsi mokytojos darbo, ir šiandien ji dėsto kalbas, istoriją, geografiją bei visuomenės mokslus. Mokykloje ji dirba su emigrantais ir juos moko norvegų kalbos pagrindų, geografijos, istorijos.
Aldona išskiria savo patirtį dirbant su fizinę bei protinę negalią turinčiais vaikais: „Tai buvo daug nuoširdumo, globos, meilės reikalaujantis darbas“.
Būdavo dienų, kai po darbo namo grįžusi Aldona netramdydavo ašarų. „Tikrai skaudu stebėti tuos vaikučius, prie jų negali palūžti, turi būti stipri bei pasitikėti savimi“, – prisiminė ji.
Moteris turi daugybę hobių: renka pašto ženklus, įvairių pasaulio šalių pinigus, taip pat turi gausybės angelų kolekciją ir mėgsta dažnai pažvejoti. „Kaip nežvejosi, kai gyveni šalia tokio skaidraus vandens fiordų apsupty“, – šypsosi Aldona.
Šis fotopasakojimas yra Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentės Giedrės Narkevičiūtės fotožurnalistikos paskaitos egzamino darbas. Studentė užsiima komercine fotografija.
„Atostogavau Norvegijoje ir norėjosi susipažinti su čia emigravusiais lietuviais. Pažintis su Aldona buvo be galo maloni. Mane patraukė išskirtinis moters likimas bei jos įvairiapusiškumas. Manau, A.R.Hansen yra puikus pavyzdys kiekvienam žmogui, įrodantis, kad viskas yra įmanoma“, – temos pasirinkimą pakomentavo G. Narkevičiūtė.
