„Sveiki, planuojam kuri laiką pagyventi Norvegijoje su vaiku, norėjau pasiteirauti, kokia situacija su vaiko teisių tarnyba? Ar labai kabinasi?“ – tokiu klausimu į Norvegijos lietuvių bendruomenę kreipėsi jauna mama. Šis paprastas, tačiau labai aktualus klausimas atspindi daugumos emigrantų baimes ir neaiškumus – ypač tų, kurie su vaikais keliasi į Norvegiją pirmą kartą.
Lietuvoje apie Norvegijos vaikų teisių sistemą, vadinamą „Barnevernet“, sklando nemažai prieštaringų mitų: nuo griežtų tarnybų, atiminėjančių vaikus dėl menkiausios smulkmenos, iki pranešimų, kad net draudžiama šaukti ant vaiko. Tačiau emigrantų, jau gyvenančių Norvegijoje, atsakymai atskleidžia visai kitokią realybę – dauguma jų vieningai tvirtina, kad „niekas nesikabinėja“, o situacija Lietuvoje dažnai net griežtesnė ir labiau bauginanti.
Norvegijoje vaikų teisių apsaugą užtikrina savivaldybėms priklausanti tarnyba Barnevernet – tai viena iš pažangiausių vaiko gerovės sistemų Europoje. Jos pagrindinis tikslas – užkirsti kelią vaikų nepriežiūrai ir smurtui, užtikrinant saugią, palaikančią aplinką augti ir vystytis. Visi sprendimai turi būti pagrįsti tuo, kas geriausia vaikui (ne tėvams ar institucijoms). Vaiko atskyrimas nuo šeimos taikomas tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės nepadeda. Tarnyba dažniausiai teikia pagalbą, pvz., siūlo psichologinę paramą, auklėjimo konsultacijas ar bendravimo įgūdžių mokymus tėvams.
Vaikų atėmimas Norvegijoje – mitas ar realybė? Ką iš tikrųjų patiria lietuvių šeimos
Facebook grupėse, Norvegijoje gyvenančių tėvų pasisakymai parodė, kad realybė Norvegijoje skiriasi nuo mitų, skleidžiamų Lietuvoje. Lietuvoje dažnai sklando gąsdinančios istorijos apie Norvegijos vaikų teisių tarnybą – esą Barnevernet atiminėja vaikus be priežasties, seka šeimas ir kišasi net į smulkmenas. Tačiau realybė, pasak pačių emigrantų, gyvenančių Norvegijoje, yra visiškai kitokia. „Turim vaiką, gimė čia Norvegijoje prieš 4 metus. Galiu pasakyti, ką girdėjau Lietuvoje apie NO – tai visiška nesąmonė. Niekas nesikabinėja“, – teigia vienas iš tėvų, reaguodamas į mamos klausimą Facebook grupėje. Panašiai mąsto ir mama gyvenanti Norvegijoje: „Visiška nesąmonė, ką kalba Lietuvoje.“ Norvegijoje gyvenantys lietuviai vieningai teigia, kad, jei tėvai elgiasi atsakingai, Barnevernet ne tik nesikabinėja, bet net ir nelenda į akis. Tarnybos pagrindinis tikslas – užtikrinti vaiko saugumą, o ne bausti ar persekioti šeimas. Kita mama, atkreipia dėmesį į tai, kad baimės dažniausiai kyla tuomet, kai šeima jau turi problemų: „Jei turite Lietuvoje problemų su vaikų teisėmis – vadinasi, problemos ne sistemoje, o šeimoje.“ Šie komentarai socialinėje medijoje padeda sugriauti vieną didžiausių mitų tarp emigrantų – kad Norvegijos sistema yra priešiška, perdėtai griežta ar nepasitikinti tėvais. Priešingai, daugeliu atvejų Barnevernet siūlo pagalbą, konsultacijas, o rimtesnių veiksmų imasi tik tada, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus. Šie komentarai atskleidžia vieną pagrindinę žinią: jei tėvai elgiasi atsakingai, jokių problemų su Norvegijos tarnybomis nekyla. Priešingai nei skelbiama kai kuriose Lietuvos žinių portaluose ar socialiniuose tinkluose, Barnevernet nesiima veiksmų be rimtų priežasčių.
Vaiko teisės ir auklėjimas Norvegijoje: kaip kultūriniai skirtumai lemia emigrantų problemas
Neretai lietuvių emigrantų šeimos, atvykusios į Norvegiją, susiduria su kultūriniu šoku – ypač dėl skirtingo požiūrio į vaikų auklėjimą. Net jei tėvai mano, kad „nieko blogo nepadarė“, tai, kas Lietuvoje laikoma norma, Norvegijoje gali būti traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas. Pavyzdžiui, fizinės bausmės, šaukimas ar vaiko ignoravimas Norvegijoje laikomi smurtu prieš vaiką – tiek fiziniu, tiek emociniu. Dėl to kyla nemažai nesusipratimų ir didėja rizika sulaukti dėmesio iš vaikų gerovės tarnybų (Barnevernet).
Norvegijoje vaiko teisių apsaugos sistema nėra priešiška emigrantams – priešingai, ji skirta padėti šeimoms ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje aplinkoje. Todėl šeimos, norinčios gyventi be problemų, turėtų atsisakyti senų auklėjimo stereotipų, domėtis vaiko teisėmis, kaip jos suprantamos Norvegijoje, ir aktyviai bendradarbiauti su darželiais bei mokyklomis. Šios institucijos yra pirmieji socialiniai partneriai, galintys ne tik pastebėti problemas, bet ir padėti jų išvengti. Pagarbus ir atviras bendravimas su vaiku čia nėra silpnumo ženklas – tai normalus ir skatinamas požiūris, kuriuo grįsta visa šalies vaiko teisių sistema.Tačiau, kaip rašo viena grupės narė: „Jei bėgate nuo Lietuvos tarnybų – 100 proc. susipažinsite su Norvegijos.“
