Mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančių vaikų dalis Norvegijoje nuo 2011 metų nuolatos augo. Šiuo metu tokiose šeimose auga vienas iš dešimties vaikų, teigiama Norvegijos statistikos agentūros tyrime.
Tyrimas nustatė, kad mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose Norvegijoje auga 115 000 vaikų. Tai sudaro maždaug 11 proc. visų Norvegijos vaikų.
„Tyrimai rodo, kad mažų pajamų šeimose gimę žmonės susiduria su padidėjusia rizika atsilikti kai kuriose gyvenimo srityse. Be to, augimas mažų pajamų namų ūkyje siejamas su neigiamomis pasekmėmis sveikatai. Įrodyta, kad priklausymas mažas pajamas gaunančiai šeimai gali paveikti jauno žmogaus psichinę sveikatą”, – pabrėžiama tyrime.
Norvegijos statistikos agentūra „nuolat mažas pajamas gaunančius” namų ūkius apibrėžia kaip tuos, kurių pajamų vidurkis „per trejus metus sudaro mažiau nei 60 proc. šalies vidutinių pajamų vidurkio”.
Nuo 2013 metų apie pusę nuolat mažas pajamas gaunančiose šeimose gyvenančių vaikų sudarė imigrantų vaikai. Norvegijos statistikos agentūros duomenimis, beveik 40 proc. imigrantų kilmės vaikų gyvena mažų pajamų namų ūkiuose.
„Tai aiškiai siejasi su faktu, kad silpnai su darbo rinka susietų namų ūkių pajamos yra mažos”, – aiškinama tyrime.
Daugiausia mažų pajamų šeimų, kuriose auga vaikai, yra kilusios iš Sirijos, Somalio ir Eritrėjos.
Tyrime aiškinama, kad priežastis, nulemianti, jog mažų pajamų namų ūkiuose gyvenantys vaikai daugiausia priklauso šioms grupėms, yra ta, kad 2017-2019 metų laikotarpiu tokiose šeimose dirbo vidutiniškai mažiau nei vienas asmuo.
Vaikų, gyvenančių iš Lietuvos ir Lenkijos kilusiose mažų pajamų šeimose, skaičius mažėjo. Per tą patį laikotarpį tokiose iš šių šalių kilusiose šeimose, kuriose gyvena vaikai, darbą turėjo 1,5 žmogaus.
Mažų pajamų grupėms gerokai dažniau priklauso vienišos mamos ar tėvai ir šeimos, kuriose auga trys ar daugiau vaikų.
Parengta pagal thelocal.no.