Nors Norvegija išlieka patrauklia šalimi užsidirbti Lietuvos statybininkams, šalies rinka jau ima dūsti nuo emigrantų. Be to, įdarbinimo įmonės teigia sunkiai berandančios gerų darbininkų.
Šiuo metu Norvegijoje statybos darbų vadovai gali tikėtis 5520–7680 eurų, statybos inžinieriai – 4800–5280 eurų, elektrikai – 4080–5280 eurų, apdailininkai – 4080-5280 eurų, o paprasti nekvalifikuoti darbininkai – 4080 eurų atlyginimo per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Šiuos duomenis pateikiančios įdarbinimo užsienyje įmonės „ENS & Lino personalas“ direktorė Eglė Anskaitienė teigia, kad Norvegijoje statybų sektoriuje profsąjungos yra nustačiusios minimalius privalomus atlygius neatskaičius mokesčių – 17 eurų už valandą eiliniam darbininkui, o 19 eurų už valandą – kvalifikuotam darbuotojui.
Lietuviai Norvegijoje siūlo mažesnį atlygį
Tačiau Norvegijoje lietuvių įkurtos įmonės atvykėliams kartais siūlo mažesnį atlygį nei numatytas privalomas – 10 eurų už valandą, neatskaičius mokesčių. Net ir su tokiu užmokesčiu statybų sektoriuje dirbantis žmogus gaus kelis kartus daugiau nei Lietuvoje – 2400 eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Palyginimui, Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje statybos darbų vadovams siūlomas 700–1500 eurų, statybos inžinieriams – 550–800 eurų, elektrikams – 600–1000 eurų, apdailininkams – 650–1000 eurų, o paprastiems nekvalifikuotiems darbininkams – 350–700 eurų atlyginimas per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
„Sodros“ duomenimis, mūsų šalyje vidutiniškai statybos darbų vadovai gauna 933 eurų, statybos inžinieriai – 950 eurų, elektrikai – 547 eurų, apdailininkai – 634 eurų, o paprasti nekvalifikuoti darbininkai – 578 eurų per mėnesį atlyginimą, neatskaičius mokesčių.
Vis dėlto E.Anskaitienė pastebi, kad tikrai geri statybos specialistai grįžta į Lietuvą, nes jiems rinkoje siūlomas ne ką mažesnis nei užsienyje atlyginimas.
„Geras statybų sferos specialistas jau tiek uždirba ir Lietuvoje. Atsiranda vis daugiau grįžtančių ir nenorinčių važiuoti atgal. Tačiau, mažiau kvalifikuoti ar su mažesne patirtimi darbininkai Norvegijoje uždirba beveik tiek pat, kiek labai kvalifikuoti“, – sako ji.
Rasti gerą specialistą – sunku
Įdarbinimo agentūros vadovės teigimu, šiuo metu rasti gerą specialistą išvykimui į Norvegiją yra gana sunku.
„Ten yra ir taip daug išvykusių. Be to, atsiranda žmonių kategorija, kurie grįžta, nori sėsliai gyventi savo namuose ir čia dirbti, nepaisant atlygio skirtumų“, – pasakoja E.Anskaitienė.
Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad šiuo metu lietuviams sunkiau rasti darbą Norvegijoje, nes rinkoje smarkiai išaugusi konkurencija.
„Tarp imigrantų yra didelė konkurencija. Dažniausiai anksčiau atvažiavę lietuviai dar sugeba lengviau susirasti darbą, bet šiuo metu ukrainiečiai, sirai ir darbuotojai iš Balkanų šalių masiškai veržiasi į Norvegiją“, – sako D.Gedvilas.
Važiuoja ir ten, kur anksčiau nebuvo
Jis teigia nepastebintis, kad lietuviai noriai grįžtų į Lietuvą, nes šalyje mažesnis darbo atlygis ir kitoks požiūris į darbuotojus.
„Nepastebime, kad darbuotojai grįžtų iš Norvegijos atgal į Lietuvą. Vasarą gal net būna atvirkščiai. Pagrindinis motyvas, kodėl išvažiuojama, yra atlyginimas. Kitas, matyt, – pagarbus požiūris į dirbantį žmogų. Skandinavijoje su žmonėmis elgiamasi gerokai pagarbiau ir jie nuvažiavę jaučiasi vertinami, motyvuoti ir mielai dirba“, – teigia D.Gedvilas.
Anot jo, Norvegijos rinkai po truputį persipildant, lietuviai randa kitas rinkas – Olandiją, Vokietiją, Austriją ir net Šveicariją.
„Atsirado naujos rinkos, kur žmonės kviečiami padirbėti. Teko girdėti, kad emigravę rusai į Šveicariją kviečia čia padirbėti lietuvius. Tai nevyksta masiškai, tačiau tenka pokalbiuose su statybininkais išgirsti apie rinkas, kur anksčiau lietuviai nedirbo“, – sakė D.Gedvilas.
Šaltinis 15min.lt
