Kol nepersikėlė į Norvegiją, Michaelas Arupas niekuomet neturėjo automobilio.
Tačiau kai bankininkas su šeima iš Kopenhagos 2016-aisiais persikėlė į Norvegijos sostinę Oslą, jie nusprendė, kad automobilis yra būtinybė. Tad šeima pasielgė taip, kaip norvegai – nusipirko „Tesla Model-S”.
„Aš pagalvojau, kad „Tesla” bus brangi, tačiau Norvegijoje yra labai daug paskatų pirkti elektrinį automobilį”, – aiškina M. Arupas. Visų pirma, pirkdamas automobilį, jis nemokėjo jokių mokesčių. Buvo ir kitų privalumų: jokių spūsčių mokesčių ar kelių rinkliavų, taip pat nemokamas automobilio statymas.
Šios lengvatos sukūrė stiprią elektrinių automobilių paklausą ir pastūmėjo šalį, kuri yra aštunta pasaulyje pagal naftos eksportą, į elektromobilių revoliucijos priekį.
Pasak energetikos konsultacijų kompanijos „Rystad”, per pirmąjį šių metų pusmetį elektriniai automobiliai sudarė 55 procentus Norvegijoje parduodamų asmeninių automobilių – nuo šešių procentų 2013-aisiais.
Toks poslinkis įvyko daugiausia dėl galingo mokesčių lengvatų ir iniciatyvų, raginančių norvegus pereiti prie elektrinių transporto priemonių, derinio.
Galas dyzeliui?
Pasak „Rystad”, per pastaruosius šešerius metus dyzeliu varomų automobilių pardavimai krito 95 procentais, o naudojamų dyzelinių automobilių dalis susitraukė iki vos 32 procentų – beveik pusės to, kas buvo 2013-aisiais. Benzinu varomu automobilių dalis nukrito nuo 29 iki 17 procentų.
„Ilgai veikiančių baterijų elektriniai automobiliai sumažino aukštos klasės dyzelinių automobilių pardavimus, visų pirma – padidinto pravažumo automobilių ir sedanų, kurie taip pat yra daugiausia energijos suvartojantys asmeniniai automobiliai rinkoje”, – sako Artiomas Thenas, vyresnysis „Rystad” analitikas.
Žinoma, mėgstamiausias norvegų elektrinis automobilis yra „Tesla”. Liepą elektrinių automobilių gamintoja tapo populiariausia Norvegijoje ir aplenkė „Volkswagen”, teigia Norvegijos statistikos agentūra. Dažniausiai parduodamas automobilis – vidutinio dydžio „Model 3”.
M. Arupas pripažįsta: „Tesla” Norvegijoje turi ir trūkumų. Žiemą viena įkrova nuvažiuojamas atstumas yra maždaug perpus trumpesnis nei vasarą. Kelionėms slidinėti reikia daugiau pasiruošimo nei naudojantis iškastiniu kuru varomu automobiliu”.
Tačiau šiuos rūpesčius palengvino krovimo infrastruktūros plėtra.
„Šią vasarą važinėjomės po vakarinę Norvegiją – ten tiesiog vidury niekur buvo galima pasikrauti automobilį. Stovyklavietėje buvo nemokama krovimo stotelė”, – pasakoja M. Arupas.
Naftos eksportuotoja „pažaliuoja”
Itin greitos krovimo stotelės kaimiškosiose Norvegijos vietovėse – šiek tiek keistas vaizdas šalyje, kuri ir toliau yra priklausoma nuo naftos ir dujų pramonės.
Nepaisant — ar galbūt dėl — šios priklausomybės, Norvegijos vyriausybė taip pat žengė keletą agresyvių žingsnių, atgrasančių pirkėjus nuo iškastinio kuro. Tai apima siekį iki 2025-ųjų nustoti pardavinėti iškastiniu kuru varomus automobilius ir Norvegijos turto fondui atsisakyti kai kurių didžiųjų energetikos kompanijų akcijų.
Pasak „Rystad”, pirkėjų poslinkis elektrinių tarnsporto priemonių link paveikė ne tik dyzelio automobilius, bet ir susilpnino hibridinių automobilių paklausą. Kai norvegai nutaria pereiti prie elektros, jie tą daro rimtai.
M. Arupas su tuo sutinka. Norvegijoje atsiradus daugybei elektrinių automobilių, kai kurios mokesčių iniciatyvos buvo sugrąžintos, tačiau M. Arupas teigia, kad jo gaunamos nuolaidos vertos elektromobilio.
Jo tvirtinimu, Norvegijoje „nėra prasmės turėti ne elektrinį automobilį”.
Parengta pagal fortune.com.
