Išlaisvintas norvegas teigia, kad yra „neapsakomai laimingas būdamas gyvas”, po to kai buvo pagrobtas Islamo aktyvistų ir daugiau nei metus laikytas įkaitu pietų Filipinų džiunglėse.
Kjartan Sekkingstad buvo itin nusilpęs ir sulysęs, kai papuolė į vyriausybės agentų rankas, kartu su dar trimis Indonezijos jūreiviais kartu laikytais nelaisvėje.
„Aš esu toks laimingas būdamas gyvas”, Sekkingstad, smarkiai apžėlęs ir vilkintis kamufliažinį švarką, teigė žurnalistams Indane, Jolo saloje, prieš tai, kai buvo išskraidintas susitikti su Filipinų prezidentu.
Sekkingstad buvo pagrobtas iš populiarios turistų poilsiavietės praeitų metų rugsėjį blogai pagarsėjusių grobikų už išpirką grupuotės Abu Sayyaf.
Tuo pačiu metu pagrobtiems dviems kanadiečiams, John Ridsdel ir Robert Hall, buvo nukirstos galvos, kuomet nebuvo sutikta sumokėti 300 milijonų pesų (6,5 milijonų JAV dolerių) išpirkos.
Sekkingstad spaudai pademonstravo savo kuprinės turinį: gumines šlepetes, plastikinį vandens butelį ir kitus daiktus, kuriuos naudojo nelaisvės metu, teigdamas, kad niekada nepames šių „suvenyrų”. Jis taip pat padėkojo Filipinų lyderiui, Rodrigo Duterte.
Vyriausybės teigimu. šeštadienį Abu Sayyaf grupuotė perdavė norvegą kitam musulmonų maištininkų lyderiui Nur Misuari, kurio grupuotė dalyvavo perduodant įkaitą ir kurio stovykloje norvegas praleido vieną naktį.
Vyriausybės agentas Jesus Dureza, lydimas mažos grupės Jolo policijos pareigūnų, sekmadienį, susitiko su Misuari ir išlaisvintais pagrobtaisiais pastate, apsuptame Misuario kovotojų iš Moro Nacionalinio Išlaisvinimo Fronto.
Sekkingstad ir Dureza tuomet buvo nugabenti į oro bazę, kurioje jų laukė lėktuvas, nuskraidinęs juos į Davao miestą susitikti su Duterte.
Trys išlaisvinti indoneziečiai buvo nugabenti į netoliese esantį Zamboangos miestą, kur jų laukė į pensiją išėjęs Indonezijos generolas. Vis dar nėra aišku, ar tai tie patys jūreiviai, pagrobti ginkluotų vyrų iš žvejų tralerio Malaizijos vandenyse, liepos mėnesį.
Norvegijos užsienio reikalų susisiekimo viršininkas, Frode Andersen, žinių tarnybai AFP, telefonu teigė, jog „Norvegijos vyriausybė nemoka išpirkų tokiais atvejais ar jokiais panašiais atvejais”.
Dutertės atstovas spaudai Martin Andanar Maniloje taip pat pabrėžė, kad šalis ir toliau „laikosi jokių išpirkų politikos”.
„O jei yra trečioji šalis, kaip šiuo atveju (Sekkingstad) šeima, mes nedalyvaujame derybose”, jis teigė žurnalistams.
Vis dėl to Abu Sayyaf grupuotės atstovas spaudai sekmadienį buvo cituojamas vietinėje spaudoje, kurioje teigiama, jog grupuotė gavo 30 milijonų pesų (625,000 JAV dolerių) išpirką už norvegą.
Abu Sayyaf yra laisva karininkų grupuotė, suformuota 1990-aisiais metais, gavusi finansavimo iš Osamos bin Ladeno Al-Qaedos tinklo. Ji yra įsikūrusi atsiskyrusiose pietinėse katolikų Filipinų salose, kuriose gyvena daugiausia musulmonai. Ši grupuotė jau yra gavusi milinus dolerių už išpirkas ir daugiausiai taikosi į užsieniečius.
Nors jos lyderis pastaraisiais metais prisiekė ištikimybę Islamo Valstybės grupuotei, tačiau analitikai teigia, kad Abu Sayyaf yra labiau susitelkusi ties pelningu pagrobimų verslu nei religine ideologija.
Grupuotė, kuri yra kaltinama dėl baisiausių teroro išpuolių Filipinų istorijoje ir yra įvardinta Jungtinių Amerikos Valstijų kaip teroristinė organizacija, yra karinių operacijų taikinys nuo balandžio mėnesio.
