Tarnybos prašo Norvegijos gyventojų išlikti budriems po to, kai energetikos objektuose ir oro uostuose kelis kartus buvo užfiksuota dronų, taip pat kelių atskirų incidentų metu iš viso šeši asmenys buvo sulaikyti su fotografavimo įranga ir dronais.
Rusijai po invazijos į Ukrainą sumažinus energijos tiekimą Europai, Norvegija tapo pirmaujančia gamtinių dujų tiekėja Vakarų Europai.
Karas Ukrainoje paveikė ir Norvegijos saugumą. Šalis padidino pasirengimo ekstremalioms situacijoms lygį ir sustiprino savo saugumą po rugsėjo pabaigoje Baltijos jūroje įvykusių „Nord Stream“ dujotiekio sprogimų, kurie, kaip manoma, buvo sabotažo pasekmė.
Pastaruoju metu netoli dujų ir elektros jėgainių (Kårstø jėgainės Tysvære ir Šiaurės jūroje esančių objektų) bei oro uostuose (Sola oro uoste netoli Stavangerio) Norvegijoje buvo užfiksuoti keli bepiločiai orlaiviai.
Norvegijos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie dronus oro uostuose ir energetikos objektuose, taip pat sulaikymus, susijusius su įtartina veikla, Policijos saugumo tarnyba (PST) ir Teisingumo, policijos bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms ministerija prašo gyventojų būti budriems.
Suėmimų serija
Pirmadienį Nordlando policija paskelbė, kad buvo suimti keturi Rusijos piliečiai, nufotografavę draudžiamą fotografuoti objektą.
Po šių įvykių per pastarąsias kelias savaites Norvegijoje su dronais ar fotografavimo įranga sugautų Rusijos piliečių skaičius pasiekė šešis. Šiuo metu tarp sulaikymų ir greta svarbių objektų pastebėtų dronų tiesioginio ryšio nustatyta nėra.
Štai kas kol kas žinoma apie sulaikymus:
- Praėjusį antradienį, spalio 11 dieną, į šeštą dešimtį įkopęs rusas buvo sulaikytas po to, kai buvo sustabdytas patikros poste pakeliui iš Norvegijos prie Storskogo. Jo bagaže policija aptiko du dronus ir keletą laikmenų. Jis prisipažino Norvegijoje skraidinęs droną ir aiškino, kad čia nuo rugpjūčio dalyvavo turistinėje išvykoje. Sulaikytas vyriškis turėjo du Rusijos ir vieną Izraelio pasą. Spalio 14-ąją jam dviem savaitėms skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
- Praėjusį penktadienį, spalio 14-ąją, Tromsø oro uoste sulaikytas dar vienas asmuo – 51-erių rusas. Jis buvo pastebėtas fotografuojantis oro uostą su dronu – oro uosto darbuotojas apie tai pranešė policijai. Policija konfiskavo fotografavimo įrangą, įskaitant droną ir kelias atminties korteles. Policijos rastoje medžiagoje, be kitų dalykų, aptiktas vaizdo įrašas su Kirkenes oro uosto vaizdais ir nuotraukų su Norvegijos kariniais sraigtasparniais „Bell“. Vyras sakė, kad ketvirtadienį kirto sieną ties Storskog ir buvo pakeliui į Svalbardą. Jis prisipažino Norvegijoje skraidinęs bepilotę skraidyklę. Šeštadienį jam paskirta dviejų savaičių kardomoji priemonė – suėmimas. Suimtasis tokį sprendimą apskundė.
- Pirmadienį, spalio 17-ąją, Nordlando policija paskelbė, kad keturi Rusijos piliečiai sulaikyti su fotografijos įranga – jie nufotografavo objektą, kuriam taikomas draudimas fotografuoti.
Kol kas ryšio tarp pirmadienio suėmimų ir praėjusios savaitės įvykių nenustatyta, o policija vis dar tiria suėmimų aplinkybes.
Šiuo metu praėjusią savaitę sulaikyti rusai kaltinami tik pažeidę sankcijų taisykles, draudžiančias rusams Norvegijoje skraidinti bepilotes skraidykles. Nėra žinoma, ar policija rado medžiagos, tiesiogiai patvirtinančios šnipinėjimą.
Norvegija ir dar kelios Vakarų šalys po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rusijos piliečiams ir bendrovėms uždraudė tiek lėktuvais, tiek bepilotėmis skraidyklėmis skraidyti virš savo teritorijų. Už šio draudimo pažeidimą gresia trjų metų laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, draudimo gabentis ar Norvegijoje įsigyti bepilotę skraidyklę nėra.
Aukštas įspėjimo lygis
Norvegijos teisingumo, policijos bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms ministrė Emilie Enger Mehl teigia, kad įvykiai, susiję su padidėjusiu dronų aktyvumu šalyje, yra naujosios saugumo situacijos pasekmė.
„Šiuo metu pasirengimo lygis yra aukštas, o (mūsų) visas dėmesys sutelkiamas į supančią grėsmės aplinką ir pasikeitusią saugumo politikos situaciją. Policija atlieka svarbų ir reikalingą darbą, gerai, kad ji išlieka budri. Būtent todėl nestebina, kad ji atskleidžia tokio pobūdžio veiklą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė E. Enger Mehl.
„Iš esmės sakyčiau, kad gyventojams svarbu būti budriems, kai susiduriama su veikla, kuri gali pasirodyti įtartina. Apie tai reikėtų pranešti vietos policijai. Policija palaiko glaudų dialogą su PST“, – pridūrė ministrė.
Ji neabejoja, kad pastarieji atvejai parodo, kaip svarbu po karo Ukrainoje pradžios išlaikyti tinkamą pasirengimo lygį.
Įtarimai šnipinėjimu
Pirmadienį Policijos saugumo tarnyba (PST) pranešė sulaukusi naujų užuominų, kai po suėmimų paragino šalies gyventojus išlaikyti budrumą.
„PST glaudžiai bendrauja su policijos apygardomis. Suprantama, vietos policija imasi pirminių tyrimo veiksmų. Jeigu tyrimo metu sustiprėja pagrindas įtarti neteisėtomis žvalgybinėmis veiklomis, tada jau PST perima tyrimą“, – aiškina PST komunikacijos vadovas Trondas Hugubakkenas.
Jo teigimu, iš Rusijos kylanti šnipinėjimo grėsmė dabar yra pirmiausua nukreipta į jėgaines, kuro ir gynybos sektorius. Todėl PST teiraujasi apie galimą informaciją, susijusią su incidentais greta tokio pobūdžio objektų.
„Iš esmės nėra jokios priežasties įtarti žmones, kurie daro įprastus dalykus. Bet tuo pat metu neturime būti naivūs. Turime budriai reaguoti į įtartinus dalykus ir apie juos pranešti. Tada policija ir PST galės išsiaiškinti, ar reikėtų imtis kokių nors veiksmų“, – pridūrė T. Hugubakkenas.
„Esame tokioje situacijoje, kai Norvegijos kaimyninė šalis įsiveržė į vieną iš kitų savo kaimyninių šalių“, – pažymėjo T. Hugubakkenas ir pridūrė, kad Rusija naudojasi žvalgybos duomenimis ir visomis turimomis galimybėmis gauti informaciją.
„Be kitų dalykų, (ji nori) informacijos apie tai, kaip NATO yra susijusi su šia situacija. Tai nėra statiška būsena – ji nuolat kinta. Todėl jie turi visą laiką rinkti informaciją apie NATO požiūrį į Rusiją“, – apibendrino T. Hugubakkenas.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
