Norvegijoje nėra nustatytas bendras visoms sritims minimalus atlyginimas, tačiau tai nereiškia, kad darbdavys gali išsisukti su kokiu tik nori atlygiu.
Daugeliui atvykėlių iš kitų šalių dideli atlyginimai yra viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių atvykti dirbti į Norvegiją (ar kitas Šiaurės šalis). Kaip rodo „Eurostat” duomenys, valandos darbo sąnaudos Norvegijoje 2019-aisiais sudarė 50 eurų – tai gerokai daugiau nei bet kurioje ES šalyje.
Praėjusiais metais pilnu etatu dirbantys Norvegijos gyventojai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 48 750 kronų (maždaug 4 750 eurų) prieš mokesčius, rodo Norvegijos statistikos tarnybos duomenys.
Remiantis 2019 m. Norvegijos statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus mėnesio atlyginimas buvo 35 170 kronų. Vidutinis akademinės srities specialistų atlyginimas siekė 54 240 kronų.
Paslaugų ir pardavimų sektoriaus darbuotojai uždirbo vidutiniškai 35 150 kronų, amatų – 39 550 kronų.
Vidutinis statybų srities darbuotojų atlyginimas sudarė 44 570 kronų. Transporto ir sandėliavimo darbuotojai per mėnesį uždirbdavo vidutiniškai 46 720 kronų, o menų ir pramogų srities atstovai – 41 210 kronų.
Finansų sektoriaus vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimmas siekė 87 420 kronų, vaikų priežiūros įstaigų vadovų – 53 430 kronų, reklamos ir viešųjų ryšių sektoriaus vadovų – 67 920 kronų.
Vidutinis slaugytojų mėnesio uždarbis buvo 46 810 kronų, odontologų – 64 900 kronų, dietologų ir dietistų – 50 650 kronų, šeimos gydytojų – 70 410 kronų, o gydytojų specialistų – 85 180 kronų.
Norvegijos statistikos tarnyba taip pat nustatė, kad vidutinis pilnu etatu dirbančių pirmos kartos imigrantų (ne norvegų kilmės) mėnesio atlyginimas buvo 44 180 kronų.
Tačiau, nors norvegiški atlyginimai atrodo solidūs, į šią šalį neseniai atsikėlę žmonės gali nustebti, kad ofiicialus bendras minimalus atlyginimas čia nenustatytas.
Dėl atlyginimų čia paprastai susitariama per derybas tarp profesinių sąjungų ir atskirų darbdavių ar jų organizacijų. Tai vadinama kolektyvine sutartimi – tariffavtale.
Be to, kolektyvinė sutartis taip pat reguliuoja darbo valandas, viršvalandžius, atostogas, pensijas ir laikino atleidimo taisykles.
Jegu darbuotojui taikoma kolektyvinė sutartis, bet kuris darbo sutarties punktas, pažeidžiantis kolektyvinės sutarties sąlygas, laikomas negaliojančiu. Tai vadinama nekintamumo principu (ufravikelighet).
Dėl šios priežasties pradedantiems darbuotis Norvegijoje rekomenduojama pasvarstyti apie galimybę įstoti į profesinę sąjungą.
Tačiau net ir neprisijungusiems prie profsąjungos taikomas daugelyje sektorių – ypač tuose, kuriuose gausu užsienio arba laikinų darbuotojų -nustatytas minimalus atlyginimas.
Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią išnaudojimui ir socialiniam dempingui tose srityse, kuriose darbuotojams gali būti sunkiau susiorganizuoti.
Norvegijos darbo inspekcija (Arbeidstilsynet) sudarė atskirų sričių minimalaus valandinio atlygio, taikomo pilnamečiams darbuotojams, sąrašą. Atsižvelgiant į daugybę veiksnių – įgūdžių lygį, viršvalandžius, darbo valandas ir kitus – darbdavys gali būti teisiškai įpareigotas mokėti didesnį atlyginimą.
Minimalus valandinis atlyginimas atskiruose sektuoriuose:
Statyba – 196,50 NOK
Jūrų statybos pramonė – 162,60 NOK
Žemės ūkis ir sodininkystė – 123,15 NOK
Valymo darbai – 187,66 NOK
Žuves perdrbimo įmonės – 183,70 NOK
Elektrikai – 189,52 NOK
Krovinių gabenimas keliais – 175,95 NOK
Keleivių gabenimas kelioniniais autobusais – 158,37 NOK
Viešbučių, restoranų ir maitinimo sektorius – 134,09 NOK
Be to, jei yra poreikis, darbdavys gali būti įpareigotas apmokėti apgyvendinimą ir darbo drabužius.
Norvegijos darbo inspekcija užtikrina, kad būtų laikomasi taisyklių ir gali pateikti nurodymus arba skirti baudas, jei taisyklių nepaisoma. Rimtų pažeidimų atveju apie darbdavį gali būti pranešta policijai.
Parengta pagal thelocal.no.
