Norvegijos kontržvalgybos tarnyba PST šią savaitę pranešė sulaikiusi įtariamą rusų šnipą, apsimetusį Brazilijos akademiku.
Įtariamasis buvo sulaikytas pirmadienio rytą, kai ėjo į darbą Tromsø universitete Šiaurės Norvegijoje.
PST mano, kad vyriškis dirbo po priedanga – jis susikūrė eilinio gyventojo tapatybę, tuo pat metu dirbdamas užsienio žvalgybai.
„Manome, kad jis slapta po priedanga dirbo Rusijos valdžiai“, – sakė PST direktoriaus pavaduotoja Hedvig Moe.
„Slaptasis po priedanga dirbantis agentas paprastai renka informaciją apie šalį, kuriai dirba – šiuo atveju Rusiją“, – aiškina H. Moe.
PS pažymi derinusi veiksmus su sąjungininkų šalių žvalgybos tarnybomis ir norinti, kad įtariamasis būtų išsiųstas iš Norvegijos. Jis yra sulaikytas keturioms savaitėms.
Kaip informavo PST, įtariamasis šnipas dirboTromsø universitete Norvegijos Arkties politikos ir hibridinių grėsmių srityje. Vyriškis atvyko į Tromsø universitetą darbuotis pagal tyrimų sutartį 2021 metų rudenį. Anksčiau jis mokėsi Kalgario universitete Kanadoje.
PST nerimauja, kad šnipas galėjo įgyti informacijos apie Norvegijos politikos ypatumus šioje srityje. Nors tai iš esmės Norvegijai didelės grėsmės Norvegijai nesukeltų, visgi tokią informaciją Rusija gali panaudoti savo tikslams.
Kai vyriškis pateikė paraišką dėl dalyvavimo Tromsø universiteto projekte, universitetas patikrino jo akademinį pasirengimą. Kadangi jis buvo Europos ekonominei erdvei nepriklausančios šalies pilietis, UDI jam turėjo suteikti leidimą gyventi.
Įtariamasis šnipas apibūdinamas kaip eilinis mokslininkas, kurį domino Arkties, Barenco jūros ir saugumo klausimai. Manoma, kad Rusijos susidomėjimas Vakarais – priežastis, dėl kurios įtariamasis pasirinko dalyvauti projekte, mat Rusijai ne taip lengva gauti prieigą prie tokios informacijos. Iki invazijos iki Ukrainą Rusija buvo viena iš prioritetinių mokslinio bendradarbiavimo šalių, bet dabar bendradarbiavimas su Rusijos institucijomis nutrauktas. Todėl infiltruotiems asmenims klausytis Norvegijos mokslininkų diskusijų apie saugumą – svarbu ir aktualu.
Kaip praneša Norvegijos ir Lietuvos žiniasklaida, įtariamasis šnipas rugsėjį dalyvavo mokslinėje konferencijoje apie hibridines grėsmes Lietuvoje.
Kaip informavo PST, vyriškis įtariamas pažeidęs Baudžiamojo kodekso 121 skirsnį (neteisėta žvalgyba, galinti pakenkti esminiams nacionaliniams interesams). Jis taip pat įtariamas pažeidęs Baudžiamojo kodekso 126b skirsnį dėl neteisėtos žvalgybos, galinčios pakenkti kitų šalių interesams. Besiremdami šiais kaltinimais, PST pradėjo tyrimą.
Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre mano, kad ši situacija parodo, su kokiais iššūkiais susiduria akademinės bendruomenės, siekdamos išlaikyti atvirumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
„Siekiame atviros akademinės bendruomenės, atvirų universitetų ir bendradarbiavimo. Tačiau matome, kad tame gali slypėti ir grėsmių“, – sakė premjeras.
Jis neabejoja, kad žvalgybinių grėsmių atveju būtinas didesnis budrumas, be to, ši situacija – gera proga sugriežtinti kviestinių mokslininkų priėmimą.
Šis pastarasis įvykis nutiko po to, kai neseniai keletas Rusijos piliečių buvo sulaikyti juos kaltinant skraidinus dronus virš Norvegijos teritorijos ir tokiu būdu pažeidus draudimą, pritaikytą Maskvai įsiveržus į Ukrainą. Dar keli rusai Norvegijoje buvo sulaikyti kaltinant juos neteisėtai fotografavus saugomas teritorijas, kuriose fotografuoti draudžiama.
NATO karinio aljanso narė Norvegija Arkties regione turi 198 kilometrų ilgio sieną su Rusija, kurią išstūmė iš svarbiausios Europos gamtinių dujų tiekėjos pozicijos.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
