Kai kurie euroskeptikai mano, kad Didžioji Britanija turėtų imti pavyzdį iš Norvegijos. Pastaroji dalyvauja kai kuriose Europos Sąjungos programose ir yra bendros rinkos dalyvė, tačiau neturi balso teisės dėl šią rinką reguliuojančių taisyklių.
Iš tiesų Norvegija už tai moka panašią sumą (skaičiuojant vienam asmeniui) kaip ir Didžioji Britanija už visateisę narystę.
Štai 2016-aisiais su bendra Europos rinka ir kitomis ES programomis (tyrimai, pagalba neturtingoms ES valstybėms, lėšos Europos ekonominės erdvės institucijų išlaikymui), kuriose dalyvauja, susijusios Norvegijos įmokos sudarys apie 623 milijonus svarų (apie 803074133 eurus) arba 119 svarų (maždaug 153 eurai ir 1140 Danijos kronų) asmeniui. Be to, Norvegija taip pat skiria lėšų ES sienų apsaugos agentūrai „Frontex“, teikia humanitarinę pagalbą pabėgėliams. Įtraukus šias išlaidas minėta suma būtų dar didesnė, tačiau nėra viešai prieinamų duomenų apie tai, kokia konkreti suma išleidžiama.
Taip pat nėra ir duomenų, kiek Norvegija gauna iš programų, kuriose dalyvauja. Visgi galima daryti prielaidą, kad Norvegijos grąža iš tų programų yra panaši kaip ir Didžiosios Britanijos, ypač iš ES mokslo rėmimo programos (Didžioji Britanija sėkmingai laimi ES mokslo stipendijas).
Tad, remiantis šiomis bendromis prielaidomis, kad Norvegija iš ES programų gauna tiek pat, kiek ir Didžioji Britanija, ši suma būtų 23 svarai (maždaug 30 eurų ir 221 Danijos krona). Atėmę šią sumą iš bendrojo Norvegijos indėlio, gautume Norvegijos grynąjį įnašą į ES – 96 svarus (maždaug 124 eurus arba 924 Danijos kronas) asmeniui.
O kokia Didžiosios Britanijos situacija? Praėjusiais metais šalis ES skyrė 12,9 milijardus eurų. Iš šios sumos atėmus lėšas, kurias ES skiria Didžiosios Britanijos reikmėms ir pinigus, kuriuos šalis bet kokiu atveju išleistų dėl savo įsipareigojimų pasauliniams tikslams, išeina, kad ši suma vienam gyventojui yra 96 svarai – tiek pat, kiek apskaičiuota Norvegijos atveju.
Parengta pagal infacts.org.
