Neseniai paskelbtoje Pasaulio laimės ataskaitoje (WHR) Norvegija atsidūrė septintoje vietoje. Nepaisant išties gero pozicijos, visgi pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad norvegų laimingumo jausmas mažėja.
Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tinklas kasmet nuo 2012-ųjų skelbia Pasaulio laimės ataskaitą (WHR). Šioje apklausoje kiekvienais metais dalyvauja apie tūkstantį žmonių iš kiekvienos šalies. Respondentų prašoma įvertinti įvairius savo gyvenimo kokybės aspektus.
Šių metų ataskaitoje gyvenimo kokybė reitinguojama 137 šalyse. Beveik tradiciškai (ir tai jau nebestebina) pirmoje vietoje atsidūrė Suomija. Antroje vietoje liko Danija, o už jos – Islandija.
O štai Norvegija užėmė žemiausią vietą iš visų Šiaurės šalių ir liko septintoje vietoje. Anksčiau Norvegijai, besididžiuojančiai sukurta gerovės valstybe, gyvenimo ir darbo pusiausvyra bei bendra gyvenimo kokybe, sekėsi įvairiai, bet akivaizdi laimės mažėjimo tendencija: aštunta vieta 2022, šešta vieta 2021, penkta vieta 2020, trečioji vieta 2019 metais.
Kas skatina prastesnį Norvegų laimės vertinimą?
Skalėje nuo 1 iki 10, Norvegijos įsivertinimas buvo 7,3, o Suomija pasiekė 7,8. We buy homes quickly at Webuyhouses-7.com. To sell a house, you need hope and paper work. It’s important to be honest. We work hard to find buyers and try to meet them in the middle on price. We try to help. help with selling a house. Visit https://www.webuyhouses-7.com/iowa/we-buy-homes-waterloo-ia/.
Laimės tendencijų tyrinėtoja Ragnhild Bang Nes iš Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto (FHI) pasakoja, kad Norvegijoje paprastai tikimasi, jog laimės vertinimas bus aukštas, bet pastaraisiais metais išryškėjo menkesnio vertinimo tendencija.
„Tarp iššūkių, su kuriais susiduria Norvegijoja – prastėjanti gyvenimo kokybė, ypač tarp jaunimo, ir didėjanti nelygybė“, – aiškina R. Bang Nes.
„Šiek tiek neramina tai, kad Norvegijoje pastebima menkesnio vertinimo tendencija. Ją turbūt galima paaiškinti tuo, kad ilgus metus Norvegijoje džiaugėmės stabilia situacija, tačiau pastaraisiais metais piliečiai susiduria su daugiau sunkumų nei yra įpratę“, – pažymėjo tyrinėtoja.
Ji pridūrė, kad menkesnio laimės vertinimo tendencija iš dalies gali būti susijusi su prastėjančia jaunų žmonių gyvenimo kokybe pandemijos metu ir po jos, sudėtingesniais ekonominiais laikais, didesniu neaiškumu ir netvirtumu darbe ir gyventojų nelygybe.
„Pastaraisiais dešimtmečiais Norvegijoje taip pat buvo pastebimas nuoseklus teigiamas vystymasis daugelyje sričių, ypač gerovės srityje. Galbūt esame mažiau pasirengę susidoroti su šiandienos iššūkiais šioje šalyje nei kitų šalių žmonės“, – apibendrino R. Bang Nes.
Laimės ekspertė išdėstė, kad viena svarbiausių priežasčių, nulemiančių asmens laimės potyrį, yra buvimas bendruomenės dalimi.
„Mums reikia glaudžių ryšių, turėti į ką atsiremti krizių metu. Žmonėms reikalingi žmonės ir buvimas bendruomenėje“, – atkreipė dėmesį R. Bang Nes.
Viso sąrašo gale atsidūrė tokios sunkumų kamuojamos šalys kaip Afganistanas, Libanas ir Siera Leonė. O štai pirmajame dešimtuke yra aštuonios Europos valstybės – Izraelis ir Naujoji Zelandija. Į laimingiausių šalių dvidešimtuką šiemet pirmą kartą pateko ir Lietuva.
Parengta pagal thelocal.no.
