Naujausiais duomenimis, Norvegija patenka tarp keturių sveikiausių pasaulio valstybių. O kokia iš tiesų yra Norvegijos gyventojų sveikatos būklė?
Neseniai atlikto tyrimo, lyginusio „sveikiausias pasaulio šalis” ir pagal tai jas išrikiavusio, duomenimis, Norvegija pagal gyventojų sveikumą yra ketvirtoje vietoje. Ją aplenkė tik Japonija, Pietų Korėja ir Suomija.
Tyrimas atsižvelgė į įvairius veiksnius, tarp kurių yra gyvenimo trukmė, rūkymo paplitimas, alkoholio suvartojimas, suaugusiųjų nutukimas ir skiepijimosi rodikliai. Remiantis tuo, sudarytas bendras reitingas ir šalys surikiuotos į sąrašą. Tyrimo rezultatai paremti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.
Norvegijos duomenys yra tokie:
Vidutinė gyvenimo trukmė – 82,8 metų
Dabartinis rūkymo (tabako gaminių) paplitimas – 18,4 proc.
Nutukimo paplitimas suaugusiųjų tarpe – 23,1 proc.
Skiepijimosi lygis – 96 proc.
Nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas tarp suaugusiųjų – 31,7 proc.
Gyventojų, turinčių galimybę naudotis geriamojo vandens prieiga, dalis – 100 proc.
Bendras rezultatas – 75,88
Šis sąrašas, kaip ir daugybė kitų tokio pobūdžio, sudaromas kasmet, siekiant palyginti skirtingų šalių sveikatos būklės duomenis.
Norvegija ir Norvegijos miestai tokiuose sąrašuose paprastai pasirodo gerai, nors yra ir tam tikrų išimčių.
„Sudaroma daugybė sąrašų, juose vertinamos šalys, kuriuose geriausia gyventi, geriausia gyventojų būklė. Naujausiame sąraše Norvegija yra ketvirtoje vietoje. Tyrime buvo įtraukti tokie gyvenimo būdo veiksniai kaip rūkymas, fizinis aktyvumas ir alkoholio suvartojimas, gyvenimo trukmė ir organizacinės ar struktūrinės sąlygos. Lyginant su kitomis šalimis, Norvegija pasirodė gerai”, – sako Haakonas E. Meyeris, medicinos profesorius, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto, nacionalinės sveikatos tarnybos, pareigūnas.
Tačiau ar tokie reitingai iš tiesų atspindi Norvegijos visuomenės sveikatos būklę?
„Manau, kad taip, jie atspindi realybę. Kaip matome, duomenis suteikia autoritetingi ir visiems žinomi šaltiniai (Pasaulio sveikatos organizacija ir OECD), panašių skaičiavimų man jau teko matyti ir kitur”, – neabejoja Jonas Buestadas, vyriausiasis Lindesnes komunos patarėjas sveikatos klausimais.
„Sveikatos specialistų ir politikų aplinkoje puikiai žinoma, kad Norvegija jau maždaug nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio tokiuose reitinguose pasirodo gerai. Konkreti šalies vieta priklauso nuo to, kokie rodikliai akcentuojami”, – aiškino J. Buestadas.
Abu ekspertai patvirtino, kad reitingai atspindi realybę, tačiau pažymėjo, jog sveikatingumo būklė gali būti išmatuojama skirtingais būdais.
„Visgi sudaryti tikslų sąrašą yra didelis iššūkis, o rezultatui įtakos daro tai, kokie veiksniai akcentuojami. Dėl šios priežasties skirtinguose sąrašuose Norvegijos rezultatai taip pat būna skirtingi, tačiau iš esmės Norvegija pasirodo gerai”, – dėstė H. E. Meyeris.
J. Buestadas pritaria, kad bendra šalies sveikatos gerovė gali būti vertinama daugybe skirtingų būdų. Pavyzdžiui, Japonijoje įvyksta daug savižudybių, tačiau pastarajame vertinime šis kriterijus įtrauktas nebuvo.
Kitas populiarus vertinimas, kuriuo garsėja Šiaurės šalys, yra „Pasaulio laimės indeksas”. Norvegija 2017-aisiais buvo šio sąrašo viršuje, o 2020-aisiais užėmė penktąją vietą.
„Egzistuoja ir kitas vertinimas, matuojantis paties patirtą laimę – vadinamasis „Laimės indeksas”. Šiame sąraše Japonija atsiduria žemiau, o Jungtinės Valstijos – aukščiau nei anksčiau minėtame. Šiaurės šalys visada vertinamos gerai, Norvegija seniau kurį laiką buvo viršuje”, – pasakoja J. Buestadas.
O kokie veiksniai užtikrina, kad tokio pobūdžio sąrašuose Norvegija visada būna arti viršūnės?
„Paprastai dviem iš esmės svarbiausiais rodikliais laikomi gyvenimo trukmė ir kūdikių mirtingumas. Norvegijos ir kitų Šiaurės šalių padėtis šiuo atžvilgiu yra gera”, – aiškina J. Buestadas.
„Be to, dažniausiai aiškinama, kad geras pasirodymas tokiuose vertinimuose susijęs su mūsų gerovės valstybės modeliu, pasižyminčiu socialinės ir sveikatos apsaugos „saugumo tinklu”, – pridūrė ekspertas.
Tokio tinklo pavyzdžiai – visiems prieinamos sveikatos paslaugos, aukštas vidutinis išsilavinimo lygis ir nedidelis nedarbas.
„Statistiškai geresne sveikata pasižymi geresnį išsilavinimą ir užtikrintesnį darbą turintys žmonės”, – teigia J. Buestadas.
Nors Norvegija nuolatos gyventojų emocinę ir fizinę būklę vertinančiuose sąrašuose pasirodo gerai, nėra garantijų, kad taip bus ir ateityje.
Pamažu pastebima šiokių tokių klestėjimo trūkumų, atkreipia dėmesį J. Buestadas.
„Gyvenimo trukmė Norvegijoje ilgą laiką didėjo, o dabar šis augimas sustojo. Dalis paaiškinimo, kodėl taip yra, galėtų būti nutikimo rodikliai, per pastaruosius metus nemenkai paaugę. Be to, dabar norvegai suvartoja daugiau alkoholio”, – kalbėjo specialistas.
„Neigiama raida šiose srityse veikiauisai nulemta gerovės ir klestėjimo fakto: žmonės turi daugiau pinigų, mes vidutiniškai dirbame šiek tiek trumpiau, tad turime daugiau laiko valgymui ir atsipalaidavimui”, – pridūrė J. Buestadas.
Parengta pagal thelocal.no.
