Jie drauge prakaituoja ir drauge miega: lyčių lygybės vardan Norvegija įvedė privalomą karinę tarnybą moterims, jos netgi miega tuose pačiuose kambariuose su savo ginklo broliais.
Nors kariuomenėje lyčių balansas dar nėra visiškai įgyvendintas, tačiau beveik trečdalis iš 1997-asiais gimusių Norvegijos šauktinių yra moterys.
Netoli poliarinio rato įsikūrusioje Setermoeno karinėje bazėje naujieji ginkluotojo bataliono karininkai mokosi naudotis šautuvais. Šen bei ten iš po kareivių kepurių šmėkšteli į arklio uodegą surišti plaukai.
„Tai man leidžia turėti didesnes galimbes rinktis. Aš nuolat ieškau tų pačių gebėjimų. Suprantama, kad tokiais gebėjimais pasižymi ir didelė dalis Norvegijos moterų”, – apie lyčių lygybę sako bataliono vadas papulkininkis Palis Berglundas.
Norvegijos moterys jau beveik 40 metų turi galimybę būti šalies kariuomenės savanorėmis. Dar praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje prie kariuomenės prisijungė pirmoji moteris sraigtasparnio pilotė, reaktyvinio naikintuvo pilotė ir povandeninio laivo vadė.
2013-asiais, kai šalies vyriausybei vadovavo ne kas kitas, o dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, parlamentas vienbalsiai pritarė tam, kad šauktiniai kariuomenėje būtų abiejų lyčių.
Skandinavijos šalis, kurioje iš penkių pastarųjų gynybos ministrų keturios buvo moterys, tapo pirmąja NATO ir ES šalimi, tarnauti kariuomenėje šaukiančia tiek vyrus, tiek moteris. Norvegija prisijungė prie nedidelio būrio pasaulio valstybių, įskaitant Izraelį, kuriose yra šauktinių moterų.
„Vykdant operacijas turėti moterų yra privalumas. Jos kartais turi prieigą prie tos dalies žmonių, kurios vyrai nepasiekia. Tai ypač svarbu vykdant žvalgybines užduotis”, – pastebi P. Berglundas.
Kariuomenei kasmet reikia ne daugiau kaip dešimties tūkstančių šauktinių, tuo tarpu pašaukiama apie 60 tūkstančių. Tai reiškia, kad tarnauti pakviečiami tik labiausiai motyvuoti. Norvegijoje į tarnybą kariuomenėje žiūrima kaip į asmeninį pasiekimą, vertinamą darbo rinkoje.
„Karinė tarnyba padeda greičiau nukirpti bambagyslę. Šaunu, kad merginos ir vaikinai turi lygiai tokias pat galimybes. Siekiu tapti žymiai savarankiškesnė, nepriklausoma, išmokti dirbti komandoje, susirasti draugų iš kitų gyvenimo sričių. Iš esmės noriu suaugti”, – aiškina nauja šauktinė Marianne Westum.
Aštuoniolikmetė dalijasi gyvenamuoju kambariu su kita mergina ir keturiais vaikinais. Jame matyti kareiviška apranga, priemonės, skirtos užsimaskuoti. Tik maišelyje gulinti liemenėlė išduoda, kad čia gyvena ir moterys.
Tačiau ar nerizikuojama ir nebandomas likimas jaunas moteris ir vyrus apgyvendinant drauge?
„Pastebime, kad gyvenimas drauge ir atvirumas skatina toleranciją bei tarpusavio supratimą. Juk neterši ten, kur gyveni. Tad paprastai nekyla mintys apie seksą ir artimus santykius, nes tokioje mažoje erdvėje visiems dėl to būtų nejauku ir nepatogu”, – tikina Norvegijos Gynybos tyrimų tarnybos tyrėja Nina Hellum.
2014-asiais atliktas tyrimas parodė, kad bendri kambariai, kuriuose drauge gyvena vyrai ir moterys, padeda kovoti su seksualiniu priekabiavimu. Pasak tyrimo autorių, tokiais atvejais paprasčiausiai nebesureikšminama lytis. Dalijimasis gyvenamuoju plotu priverčia tiek moteris, tiek vyrus galvoti apie savo elgesį. Be to, jie gali užmegzti bičiuliškus santykius.
„Iš pradžių mes buvome kiek drovūs. Tiesiog nežinojome, kaip elgtis, kai šalia yra merginų. Tačiau kai pirmasis nejaukumas praėjo, atsipalaidavome, merginos mums atrodo tokios pat, kaip ir mes”, – pasakoja jaunas šauktinis Kasperas Sjavagas.
Gyventi drauge su vaikinais „reiškia, kad, kai reikia parodyti savo gebėjimus, iš tiesų stengiesi iš paskutiniųjų, tad įpranti dirbti sunkiai. Vaikinai su mumis elgiasi gražiai ir pagarbiai. Yra keletas, kurie nepratę būti drauge su merginomis, bet esu tikra, jog viskas bus gerai” – teigia Kaspero kambariokė Gine Grimsbu.
Neseniai atlikta apklausa taip pat rodo, kad didžioji dauguma moterų kareivių pritaria bendriems kambariams. Visgi 18 procentų moterų prisipažino sulaukiančios nederamų komentarų ar elgesio.
Parengta pagal thelocal.no.
