Po drėgnos ir šiltos vasaros, ateina metų laikas, kad rudens audros tampa įprastu reiškiniu Norvegijoje. Vakarų pakrantėje jau dabar nerimsta lietūs, o meteorologai spėja, kad smarkūs lietūs ir potvyniai Norvegijoje taps įprastu reiškiniu, nebent anglies emisija atmosferoje staigiai sumažėtų.
Bergeno Universiteto profesorius Eystein Jansen neseniai paskelbė pranešimą Norvegijos klimato fondui (Norsk klimastiftelse), kuriame teigiama, kad ateinantys keli dešimtmečiai bus kritiniai šio amžiaus atžvilgiu. Tai yra pirmas pranešimas Norvegijoje nuo 2013 metų, kuriame pateikta atnaujinta klimato apžvalga.
Remiantis Jansen pranešimu, viena yra aišku: pasaulis jau yra pavojuje. Daugelyje šalių, įskaitant ir Norvegiją, anglies emisijos vis kyla, o vidutinė temperatūra pasaulyje yra pusiaukelėje link pasaulinio 2 laipsnių temperatūros maksimumo, nustatyto Jungtinių Tautų konferencijoje dėl klimato Paryžiuje. Tuo tarpu praeitą mėnesį Norvegijoje vykusiame susitikime dalyvavę naftos pramonės vadovai tuo nesirūpina – priešingai – ketina paspartinti savo veiklą.
„Deja, bet tai neatrodo gerai”, sakė Jansen laikraščiui „Dagsavisen„. „Reikėjo pradėti mažinti išmetamųjų dujų kiekius ankščiau. O dabar mums liko labai nedaug laiko.” Net jeigu visame pasaulyje anglies emisijų kiekiai būtų sumažyti iki nepavojingos ribos, Janseno manymu vidutinė pasaulio temperatūra galėtų būti sustabdyta tik ties 2,7 laipsnių riba.
Jansen taip pat paruošė keletą spėjimų konkrečiai Norvegijos ateičiai, ir jie neatrodo gerai. Stiprūs lietūs pietų Norvegijoje ir kritulių kiekio rekordai vakarinėje pakrantėje taps itin dažnais reiškiniais, jei pasaulinis atšilimas nebus stabdomas. Jansen mano, kad vidutinė metinė temperatūra šio šimtmečio metu Norvegijoje gali pakilti 4,5 laipsnio, vidutinis metinis kritulių kiekis – 18 procentų, taip pat gyventojų laukia stipresni ir ilgesni liūčių periodai, bei didelė dažnesnių potvynių tikimybė šalyje.
Kaip buvo perspėjama ir ankščiau, sniegas nebekris Norvegijos žemumose, ledynai toliau tirps, o jūros lygis pakils 15-55 centimetrais.
„Mes jau matėme tai vykstant”, teigė Jansen „Dagsavisen„. „Kuo didesnės emisijos, tuo stipresnė ir klimato kaita.” Aukštesnis jūros lygis ir liūtys kelia naujas rizikas gyventojams ir taip pat pasižymi neigiamais ekonominiais efektais.
„Ekstremalūs krituliai, kylantis jūros lygis ir šiltėjantis klimatas reiškia, kad turime rimtai pagalvoti statydami tiltus ir kurdami viešojo transporto systemas”, teigė Jansen. „Turime kurti infrastruktūrą, kuri toleruotų kitokį klimatą. Tai paveiks ne tik turizmą žiemos metu, bet ir visą kelionių industriją.”
Nors klimato problemos buvo įrašytos aukštai į neseniai vykusių politinių susitikimų Arendale dienotvarkę, tačiau Jansen manymu politikai nedaro visko, ką galėtų padaryti, tam, kad būtų sumažintas į atmosferą išmetamų dujų kiekis. „Mes turime tiek intelektinį, tiek finansinį kapitalą, todėl galime investuoti į šią problemą”, jis teigė, „bet politikai apie tai kalba miglotai.”
Jansen taip pat pabrėžė, kad du didžiausi anglies emisijų šaltiniai Norvegijoje yra naftos pramonė ir transportas. „Valdžia kalba apie tai, kaip galėtumėme sumažinti emisijas transporto atžvilgiu, tačiau per mažasi dėmesio skiriama tam, kaip sumažinti naftos produkcijos metu išskiriamas emisijas, kurios sudaro net ketvirtadalį visų Norvegijos išmėtamųjų dujų kiekio. Nors mes ir turime anglies mokestį, tačiau, panašu, kad jis nepadeda.”
