Praėjusiais metais laukinės gyvūnijos pareigūnai užregistravo kaip niekad mažai laisvai besiganančių gyvulių užpuolimų atvejų. Manoma, kad nauji statistiniai rodikliai privers atsakingus asmenis dar kartą apsvarstyti kontroversišką įsakymą nužudyti beveik du trečdalius neseniai Norvegijoje atstatytos vilkų populiacijos.
Norvegijos žinių tarnyba NRK pranešė, kad pastaraisiais metais vilkai užpuolė mažiau avių nei kada anksčiau. Lapkričio 1-ąją baigėsi terminas iki kurio fermų savininkai turėjo pateikti duomenis apie tai, kiek gyvulių dėl vilkų užpuolimų prarado vasaros metu. Šalies laukinės gyvūnijos stebėjimo pareigūnai, dirbantys „Statens naturforvaltning” agentūroje, greitu laiku taip pat perduos vyriausybei duomenis apie sumažėjusius užpuolimų rodiklius.
„Statens naturoppsyn” – agentūra, kuri vykdo lauko darbus visoje šalyje – praėjusiais metais paskelbė, kad plėšrūnų papjautų avių skaičius sumažėjo nuo 1315-os 2009-aisiais ir 1279-ių 2007-aisiais iki kiek daugiau nei 800 2014-aisiais ir 2015-aisiais metais. Svarbu ir tai, kad vilkai nebuvo vieninteliai kaltininkai – gyvulius puolė ir erniai, barsukai, meškos bei ereliai. Vien praėjusią savaitę būrys šunų Triondelage papjovė keletą avių.
Tačiau būtent vilkus siekiama, kaip teigia aplinkosaugininkai, „masiškai išskersti”. Norvegijos vilkų populiacija, kuri tik per pastaruosius dešimtmečius buvo atstatyta, šiuo metu yra sudaryta vos iš 65 individų. Vis dėlto šalies pareigūnai pritarė fermų savininkų reikalavimui žiemos metu leisti sumedžioti 24 vilkus Norvegijoje nustatytose vilkų zonose ir iki 47 vilkų, nuklydusių nuo šių zonų.
Pastarasis įsakymas buvo apskųstas ministrui, atsakingam už klimatą ir aplinkos apsaugą. Pastarasis Norvegijos žinių tarnybai NRK patvirtino, kad nauja statistika rodo „istoriškai žemus” avių praradimo vilkams rodiklius. Ministro Vidar Helgesen teigimu, sumažėjęs plėšrūnų užpuolimų skaičius Norvegijoje „patvirtina, jog šalies laukinės gyvūnijos reguliavimo politika veikia”, tačiau tai nebūtinai įtakoja jo požiūrį į šį atvejį. Ministras tvirtina, jog galutinį verdiktą priims atsižvelgdamas į parlamento sprendimą, kokio dydžio vilkų populiacija turėtų būti ir į tarptautinius Norvegijos įsipareigojimus.
Silje Lundberg, nacionalinės aplinkosaugininkų organizacijos „Naturvernforbundet” narė, NRK žinioms teigė, kad Helgesen turėtų atsižvelgti ir į „situacijos realumą”. Moteris tikina, kad žemi avių užpuolimų rodikliai rodo, jog vilkai nekelia tokios didelės grėsmės naminiams gyvuliams, kaip tvirtina ūkininkai.
Lundberg pabrėžė, kad 47 vilkų sumedžiojimas tik padidintų tikimybę, jog daugiau vilkų užklys į Norvegiją iš Švedijos. Tokie vilkai paklydėliai gali būti linkę išpjauti daug daugiau avių negu jau susiformavusios vietinių vilkų gaujos.
Parengta pagal newsinenglish.no
