Norvegijos naujienos

Norvegai Gabrielių tebelaiko po devyniais užraktais

Prieš porą mėnesių Moldės (Norvegija) teismas priėmė sprendimą leisti kavoliškėnei Gražinai Leščinskienei kartą per mėnesį matytis su sūnumi Gabrieliumi, atimtu Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet” ir apgyvendintu globėjų šeimoje. „Barnevernet” apskundus teismo sprendimą, Gabrielius ir toliau laikomas po devyniais užraktais, o su juo pasimatyti norintiems artimiesiems tarnybos nebeteikia jokios naujos informacijos. „Ėmė kankinti bloga nuojauta”, – nerimo neslėpė kavoliškėnė Regina Stašienė, kovojanti dėl anūko globos Lietuvoje.

Po metus trukusio teismų maratono, vasario viduryje, Moldės teismas priėmė sprendimą, leidžiantį kavoliškėnei G. Leščinskienei kartą per mėnesį trijų valandų pasimatymuose pabendrauti su globėjų šeimoje augančiu sūnumi Gabrieliumi. Nors nuo minėto sprendimo prabėgo jau daugiau nei du mėnesiai, tačiau motina su sūnumi taip ir nebuvo susitikusi. „Išsyk po minėto teismo sprendimo Gražina ėmė minti kelius, kad jai kuo greičiau būtų organizuotas pasimatymas su sūnumi, tačiau tokiu sprendimu nepatenkinta „Barnevernet” padavė apeliaciją. Savo ruožtu apeliaciją padavė ir Gražinos advokatė. Taigi dabar – visiška tyla: tarnybos apie Gabrielių neteikia jokios naujos informacijos, nesutinka leisti su juo pasikalbėti telefonu, nesako, ar vaiką pasiekia mūsų perduodamos dovanėlės. Šiuo metu vykstantys dalykai – nebetelpa galvoje. Dukrai raštu paprašius kas mėnesį pateikti nors kiek informacijos apie vaiko sveikatą, būseną, mokslus, buvo paklausta, o kam to reikia? Nori nenori peršasi mintis, jog ketinama kažką nuslėpti”, – rūpesčio neslėpė R. Stašienė.

Pasak jos, didžiausią nerimą kelia Gabrieliaus lietuviško paso galiojimas, pasibaigsiantis birželio pirmosiomis dienomis. „Yra buvę, kad iš tėvų atimtam Lietuvos piliečiui pasas Lietuvos ambasadoje Norvegijoje pakeistas į norvegišką be tėvų sutikimo. Bijom, kad istorija nepasikartotų, todėl šis laikas – aukso vertės. Deja, iš mūsų valdžios institucijų sulaukiame tik abejingumo… Nežinom, į ką besikreipti, ko beprašyti, bet nurimti negalim”, – sakė R. Stašienė.

Liked it? Take a second to support MindaugasK on Patreon!

sfgdfg
To Top