Lietuva vis labiau masina investuotojus. Apie tai byloja ir trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. „Pasitikime lietuviais dėl jų atsakingumo, lojalumo ir labai gero išsilavinimo – net 80 proc. gyventojų čia kalba bent dviem kalbomis. – privalumus vardino ketvirtos pagal dydį investuotojos – Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas. – Verslininkai atsižvelgia ir į ekonominę situaciją šalyje: Lietuvoje rinkos ekonomika stabili, čia mažesnis pelno mokestis.“
Išankstiniais duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį ketvirtį, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje ir toliau buvo teigiamas ir sudarė 247,2 mln. eurų; tai rodo užsienio investicijų didėjimą Lietuvoje. Per 2015 m. tris pirmuosius ketvirčius TUI Lietuvoje sudarė 564,3 mln. eurų (2 proc. BVP), skelbia Statistikos departamentas.
Aktyviausi – švedai
Statistikai skelbia, kad 2015 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sparčiausiai didėjo Švedijos (57,6 mln.eurų), Didžiosios Britanijos (47,5 mln. eurų) ir Suomijos (34,3 mln.eurų) TUI. Tuo tarpu daugiausia mažėjo Lenkijos (–71,7 mln. eurų), Liuksemburgo (–24,8 mln. eurų) ir Prancūzijos (–22,4 mln. eurų) TUI.
Per minėtą ketvirtį į daugiausia investuota į nekilnojamojo turto operacijų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, finansinę ir draudimo veiklas, o labiausiai mažėjo investicijos į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (–31,3 mln. eurų).
2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, iš viso sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 13,2 mlrd. eurų. Per 2015 m. tris pirmuosius ketvirčius jų suma Lietuvoje padidėjo 307 mln. eurų (2,4 proc.) ir vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4 548 eurai TUI (2014 m. gruodžio 31 d. – 4 404 eurų).
Lietuvoje daugiausia yra investavę šių šalių investuotojai: Švedijos – 3,2 mlrd. eurų (24,3 proc.), Nyderlandų – 1,6 mlrd. eurų (11,9 proc.), Vokietijos – 1,2 mlrd. eurų (9,4 proc.), Norvegijos – 861 mln. eurų (6,5 proc.), Lenkijos – 825,5 mln. eurų (6,3 proc.), ir Estijos – 560,8 mln. eurų (4,3 proc. visų TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš ES valstybių narių sudarė 10,9 mlrd. eurų (82,6 proc.), iš euro zonos šalių – 5,9 mlrd. eurų (44,7 proc.), iš NVS šalių – 300,3 mln. eurų (2,3 proc. visų TUI).
Įdarbino apie 11 tūkst. žmonių
Norvegija – ketvirtosios pagal dydį investuotoja Lietuvoje. Čia veikia daugiau nei 230 norvegiško kapitalo įmonių. Jos investicijos siekia 861 mln. eurų.
Šios šalies ambasadorius Lietuvoje D.M.Halvorsenas tvirtina, kad Lietuva tampa vis patrauklesne šalimi Skandinavijos šalių investicijoms: per pastaruosius penkerius metus jų piniginiai srautai padvigubėjo ir siekė daugiau nei 5 milijardus eurų – tai sudaro 40 proc. visų investicijų.
„Norvegijos investuotojams Lietuva išlieka viena įdomiausių rinkų: čia veikia daugiau nei 230 norvegiško kapitalo įmonių, dar daugiau nei tūkstantis bendrovių dirba su vietos partneriais. Šios šalies įkurtose ar finansuojamose įmonėse Lietuvoje dirba daugiau nei 11 tūkst. žmonių“, – sakė ambasadorius.
Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų duomenimis, naujausios investuotojos Lietuvoje – įmonės „Tomra“, „Vognteknikk“, „Enovate“, „SuperOffice“; taip pat plečiasi „Stansefabrikken“, „Swix“, draudimo bendrovė „Storebrand“, kreditų vadybos įmonė „Lindorff“, „Opus Capita“, IT bendrovė „Atea“, „Visma“, „Advantec“, „Schage Real Estate“.
Pasak ambasadoriaus, augant Lietuvos ekonomikai ir jos piliečių perkamajai galiai, atsiveria naujos rinkos Norvegijos verslininkams, taip pat gerėja sąlygos čia jau įkurtų verslo įmonių augimui, plėtrai, produkcijos eksportui į Europą ir kitas šalis.
Tendencijos rodo, kad Norvegijos įmonės, investuodamos Lietuvoje, vis didesnį dėmesį skiria ne gamybai, o intelektiniams produktams bei paslaugų vystymui – tai reiškia, kad Lietuva vis labiau vertinama dėl jos inovacijų ir kvalifikuotų darbuotojų, o ne, kaip įprasta manyti, pigios darbo jėgos.
„Pasitikime lietuviais dėl jų atsakingumo, lojalumo ir labai gero išsilavinimo – net 80 proc. gyventojų čia kalba bent dviem kalbomis. Verslininkai atsižvelgia ir į ekonominę situaciją šalyje: Lietuvoje rinkos ekonomika stabili, čia mažesnis pelno mokestis.
Norvegijos įmonių mokami atlyginimai viršija vidutinius, tad galime įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus bei netiesiogiai prisidėti prie bendro atlyginimų Lietuvoje augimo. Tikiu, kad ir ateityje norvegiško kapitalo įmonių tik daugės, nes Pasaulio Banko duomenimis, lengviausiai įkuriamo verslo reitinge Lietuva užima aukštą šeštąją vietą“, – dvišalių santykių sėkmę įvardijo Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje D.M.Halvorsenas.
Daugiausia lietuvių pinigų – Liuksemburge
Remiantis statistika, 2015 m. trečiąjį ketvirtį sparčiausiai Lietuvos TI augo Rumunijoje (5,6 mln.eurų), Baltarusijoje (3,4 mln. eurų) ir Švedijoje (3,3 mln. eurų). Jos nukreiptos į didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą ir nekilnojamojo turto operacijas.
Investicijų šuolį Rumunijoje sukėlė bendrovės „Hanner“ šioje šalyje vykdomi projektai. Iki 2017-ųjų čia numatyta investuoti 37 mln. eurų. „Hanner“ Rumunijoje vysto gyvenamųjų namų kompleksą „The Park“ sostinėje Bukarešte.
Labiausiai Lietuvos TI mažėjo Vokietijoje (–10,9 mln. eurų), Lenkijoje (–10,5 mln. eurų) ir Rusijoje (–6,4 mln. Eurų). 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, iš viso Lietuvos sukauptosios TI užsienyje sudarė 2,1 mlrd. eurų. Per 2015 m. tris pirmuosius ketvirčius jų suma Lietuvoje sumažėjo 242,8 mln. eurų (10,4 proc.).
Daugiausia yra investuota Liuksemburge – 485,2 mln. eurų (23,2 proc.), Nyderlanduose – 461,3 mln. eurų (22,1 proc.), Lenkijoje – 298,9 mln. eurų (14,3 proc.), Latvijoje – 271,7 mln. eurų (13 proc.), Kipre – 141,5 mln. eurų (6,8 proc.) ir Baltarusijoje – 75,3 mln. eurų (3,6 proc. visų Lietuvos TI užsienyje). Sukauptosios Lietuvos TI ES valstybėse narėse sudarė 1,9 mlrd. eurų (90,7 proc.), euro zonos šalyse – 1,5 mlrd. eurų (70,7 proc.), NVS šalyse – 172,5 mln. eurų (8,3 proc. visų Lietuvos TI užsienyje).
Daugiausia Lietuvos įmonės užsienyje yra investavusios į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą – 1 mlrd. eurų (49,5 proc.). Iš apdirbamosios gamybos daugiausia investuota į rafinuotų naftos, chemijos ir farmacinių preparatų gamybą (67,4 proc. visų Lietuvos TI į apdirbamąją gamybą).
