Norvegų įspūdis apie imigrantus tampa vis pozityvesnis. Tą rodo naujausia valstybės mastu Statistikos departamento (SSB) atlikta apklausa. Daugiau žmonių mano, kad prieglobsčio prašytojams turėtų būti lengviau įsikurti Norvegijoje, o imigrantai įneša svarbų įndėlį į darbo rinką. Tuo tarpu dauguma pačių imigrantų yra patenkinti gyvenimu šalyje, išskyrus atvykėlius iš Lenkijos.
SSB patvirtino tai, apie ką daugelis spėliojo: požiūris į imigrantus tampa vis pozityvesnis. Naujienų agentūra NTB pranešė, kad praėjusiais metais laisvesnes prieblobsčio taisykles palaikė 12 procentų norvegų, tuo tarpu šiemet šis skaičius išaugo iki 16 procentų. Maždaug pusė norvegų mano, jog prieglobsčio suteikimo kriterijai turėtų išlikti tokie kaip ir dabar, o 28 procentai norėtų juos sugriežtinti. Tačiau pastarasis skaičius dar 2003-aisiais buvo dvigubai didesnis.
„Jei pažvelgtume į per laiką įvykusius pokyčius, pamatytume, kad griežtesnių prieglobsčio taisyklių pageidaujančių 2003-aisiais buvo 56 procentai”, – primena SSB tyrėjas Sveinas Blomas. Jis pažymi, kad šis skaičius nuo to laiko po truputį mažėjo.
Norvegų, kurie apklausoje sutiko su teiginiu „dauguma imigrantų įneša ženklų indėlį į darbo rinką”, skaičius šiemet išaugo penkiais procentais – nuo 66 iki 71 procento. Tuo tarpu sutinkančių, kad „dauguma imigrantų yra visuomenės nesaugumo šaltinis”, dalis sumažėjo tiek pat procentinių punktų iki 27 procentų.
68 procentai apklaustų norvegų sutiko, jog dauguma imigrantų taip pat praturtina kultūrinį Norvegijos gyvenimą. Beveik 80 procentų atsakė turėję kontaktų su imigrantais, tai 8 procentais daugiau nei pernai. Nenorinčių gyventi imigrantų kaimynystėje skaičius sumažėjo nuo 6 procentų pernai iki 4 procentų šiemet.
Apklausa parodė, jog jauni norvegai į imigraciją žiūri pozityviausiai. „Požiūriai skiriasi priklausomai nuo pačių apklaustųjų. Daugiausia lemia tokie faktoriai kaip išsilavinimas ir kontaktai su imigrantais”, – pastebi S. Blomas. Aukštesnį išsilavinimą turintys ir su imigrantais bendraujantys norvegai linkę liberaliau žiūrėti į imigraciją, pabrėžia tyrėjas.
Nuo 1990-ųjų į Norvegiją imigravo beveik 1,3 milijono žmonių. SSB duomenimis, 73 procentai jų tebegyvena šalyje. Apie 60 procentų yra atvykę iš Šiaurės regionui nepriklausančių šalių. 10 procentų imigrantų atvyko studijuoti, 20 procentų atvyko kaip pabėgėliai, 33 procentai atkeliavo dirbti, o 36 procentai persikėlė į šalį, nes susituokė su norvegu ar norvege ar norėjo susijungti su savo šeima.
Daugiausia imigrantų vis dar atvyksta iš Lenkijos, toliau seka Lietuva, Vokietija, Somalis ir Filipinai. Dauguma pabėgėlių atvyksta iš Somalio, Eritrėjos, Sirijos ir Irako.
Kita SSB atlikta apklausa rodo, kad labiausiai gyvenimu Norvegijoje patenkinti imigrantai iš Somalio. Viena jų, Marian A Hussein, dienraščiui „Aftenposten” teigė mananti, kad bėgantys nuo karo ar iš pabėgėlių stovyklų atvykstantys pabėgėliai „supranta, iš kur jie atvyksta, todėl lengva būti patenkintiems naujomis galimybėmis, kurias siūlo Norvegija”.
M. A Hussein dirba slauge psichiatrijos ligoninėje, vadovauja įsitraukimo komisijai Socialistų kairiųjų partijoje (SV) ir yra SV tarybos narė. Ji yra viena iš apie 40000 iš Somalio kilusių žmonių, kurie Norvegijoje jaučiasi laimingi. „Kai buvai dugne, tebėra vienas kelias, ir jis yra aukštyn”, – „Aftenposten” sakė imigrantė.
SSB tyrime buvo apklausta 4500 imigrantų ar Norvegijoje gimusių žmonių, kurių tėvai yra imigrantai. Mažiausiai patenkinti gyvenimu Norvegijoje yra atvykę iš Lenkijos. „Jų ekonominė padėtis gera, tačiau šie imigrantai nesijaučia Norvegijos dalimi. Rezultatai, parodantys ryšius su gimtąja šalimi, jų atveju itin aukšti, skirtingai nei atvykėliai iš kitų šalių, tik nedaugelis jų planuoja likti Norvegijoje”, – pasakoja SSB projektų vadovė Kjersti Stabell Wiggen.
Parengta pagal newsinenglish.no.
