Norvegijos taikomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti žmonių, piktnaudžiaujančių nedarbingumo ir neįgalumo išmokomis, kiekį, yra beveik neveiksmingos. Pasak socialinės apsaugos klausimų tyrėjos Astrid Grasdal, taip yra todėl, kad šios išmokos apskritai nėra sumažinamos.
Nepaisant intensyvių pastangų sumažinti pasiimančių nedarbingumo atostogas ir gaunančių neįgalumo išmokas kiekį, nedarbingumo išmokų lygis yra toks pat aukštas kaip ir prieš dešimtį metų. Nedirbančiųjų dėl neįgalumo sparčiai daugėja.
„Priemonės, kurias taiko Norvegija, turi menką poveikį. Ko gero, jokio poveikio ir nepamatysime, kol nesiimsime priemonių, kurios mažina pačias išmokas”, – sako docentė A. Grasdal. Ji tiek Norvegijos, tiek tarptautiniu lygmeniu išanalizavo su sveikatos būkle susijusias socialinės apsaugos išmokas ir jų poveikį dalyvavimui darbo rinkoje. Be Norvegijos, ypatingas dėmesys buvo skiriamas Nyderlandams ir Švedijai.
Šios trys valstybės gerokai viršija Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkį dėl nedarbingumo ir neįgalumo. Tiesa, švedai ir olandai jau palengva juda link ES vidurkio, tuo tarpu norvegai stabiliai laikosi įsikibę pirmosios vietos.
„Nyderlandai ir Švedija daug ką darė taip pat kaip ir Norvegija. Jie įvedė daugiau priežiūros, daugiau kontrolės, naudoja profilių sistemą. Tačiau egzistuoja vienas svarbus skirtumas: šiose šalyse nedarbingumo išmokos yra mažesnės nei Norvegijoje”, – pabrėžia A. Grasdal, penktadienį Bergene socialinės apsaugos konferencijoje pristačiusi savo tyrimo rezultatus.
Norvegija yra vienintelė valstybė, kurioje susirgę darbuotojai visą savo nebuvimo darbe laiką gauna pilną darbo užmokestį. Tokios prabangos neturi net švedai. Be to, Švedijoje teisė gauti nedarbingumo pašalpą po pusmečio paprastai jau yra tikrinama. Jei nebegalite dirbti esamame darbe, gali būti, kad teks ieškotis kito.
„Švedijoje, jei dažnai griebiatės nedarbingumo pašalpų, bus vertinama, ar esate tinkamas dirbti savo darbovietėje. Jei po tam tikro laikotarpio vis dar negalite sugrįžti į darbą, nuo nedarbingumo išmokos teks pereiti prie bedarbio pašalpos”, – aiškino A. Grasdal.
Parengta pagal „Norway Today”.
