Šiandien Norvegijoje švenčiama viena didžiausių švenčių – Nacionalinė diena (dar vadinama Konstitucijos diena arba Nepriklausomybės diena). Turistams, atvykėliams ir neseniai gyvenantiems Norvegijoje dažnai būna sudėtinga suprasti, kas šią dieną vyksta: vaikai neša vėliavas, vėliavomis papuošti ir namai, visi valgo ledus, dešrainius ir kitus skanėstus, žmonės pasipuošę „Bunad” – tautiniu kostiumu. Abiturientai vilki uniformas, iš kiekvieno kampo sklinda garsi muzika. Kad suprastume visas šias tradicijas, reikalingas šioks toks istorinis ir socialinis pagrindas.
Istorija
1814-ųjų gegužės 17-ąją Eidsvollyje buvo pasirašyta Norvegijos konstitucija, o Norvegija paskelbta nepriklausoma tauta. Visgi tuo metu Norvegiją valdė Švedija, kuriai ši šventė pasirodė besanti provokacija prieš Švediją ir jos karališkąją šeimą, tad galiausiai karalius Karlas Johanas šventę uždraudė.
Toks veiksmas paskatino didesnes Norvegijos ambicijas dėl nepriklausomybės. Entuziastingai nusiteikusi minia susirinko į protestą pagrindinėje Oslo, tuo metu vadinto Kristianija, aikštėje. Vėliau šis įvykis imtas vadinti 1829-ųjų Aikštės mūšiu. Nors Švedijos valdžia sureagavo į spontanišką protestą, jų veiksmai tik padidino pasipriešinimą.
Šiame pasipriešinimo judėjime esminį vaidmenį suvaidino Henrikas Wergelandas. Jis Gegužės 17-ąją pavertė labiau vaikų, o ne patriotine švente, todėl karaliui Karlui Johanui 1844-asiais mirus, sostą perėmęs jo sūnus Oskaras I leido laisvai švęsti šią šventę. 1870-asiais per šventę Osle įvyko pirmasis vaikų paradas, kuriame dalyvavo tik berniukai, mergaitėms pirmą sykį leista prisijungti 1899-asiais.
Šventės kilmė koncentruojasi į Norvegijos konstituciją, tačiau po 1905-ųjų, kuomet nebeliko unijos su Švedija, dėmesys imtas skirti ir karališkajai šeimai.
Antrojo pasaulinio karo metu dėl vokiečių okupacijos šventė viešai švenčiama nebuvo.
Vaikai
Vaikų vaidmuo šventėje – ypatingas. Vaikų paradai apima žygiavimą, mojavimą savadarbėmis Norvegijos vėliavomis, taip pat nešamos kiekvienos mokyklos vėliavos. Osle vykstančiame parade vaikai praeina pro karališkuosius rūmus, karališkosios šeimos nariai jiems mojuoja iš balkono. Eisenoje dalyvauja įvairaus amžiaus mokiniai, taip pat ir abiturientai, vadinami „Russ moksleiviais”, prisijungia savivaldybės atstovai ir kitos socialinės grupės.
Abiturientai
Abiturientų pasirodymas – svarbi Gegužės 17-osios tradicija. Kiekvienais metais apie 40000 mokyklą baigiančių moksleivių, vadinamų „Russ moksleiviais”, dalyvauja šventėje pasipuošę uniformomis ir skrybelėmis. Tradiciškai abitūros šventimas prasideda pavasario pradžioje ir baigiasi per Gegužės 17-ąją. Visgi nemaža dalis abiturientų jau būna išsekę nuo ilgo šventimo ir per Gegužės 17-ąją būna ganėtinai pasyvūs.
Abiturientų uniformų spalva atspindi ateities planus: dažniausiai sutinkama raudona, kuri reiškia, kad abiturientas apskritai rinksis aukštąjį mokslą. Mėlyna rodo verslą arba aukštąsias ekonomikos ir vadybos studijas, balta – medicinos studijos, juoda – inžinerijos studijos, žalia – žemės ūkis.
Abiturientai taip pat dalina ir keičiasi taip vadinamomis „Russ kortelėmis”. Ant jų būna paveikslėlis (juokingas abituriento piešinys, įžymybės nuotrauka ar šiaip kažkas juokingo), kontaktiniai duomenys ir šūkis. Surinkti daug šių kortelių reiškia populiarumą. Dažnai tėvai nerimauja dėl netinkamo turinio, pasirodančio ant kortelių. Todėl abiturientai dažnai jų turi du variantus: vienas skirtas vaikams, kitas – suaugusiems ir kitiems abiturientams.
Gegužės 17-oji už Norvegijos ribų
Užsienyje gyvenantys norvegai taip pat švenčia. Pavyzdžiui, Stokholme Gegužės 17-oji pasižymi tuo, kad ją drauge švenčia daugiau nei 10 tūkstančių norvegų ir švedų.
Konfliktai
Nepaisant viso entuziazmo, šią dieną pasitaiko ir nesklandumų. Štai 1983 metais Oslo Sagene mokykloje, kurioje gausu imigrantų vaikų, paskelbta apie sprogmens grėsmę. Grėsmė kilo iš neonacistinių pažiūrų asmenų, kuriems vaikų eisenos pasirodė visomis prasmėmis per spalvingos.
Parengta pagal „The Nordic Page”.
Nuotraukos: Paulius Bruzdeilynas | Bergenas
