Norvegijos kontržvalgybos tarnyba (PST) penktadienį atskleidė tikrąją Rusijos šnipo, apsimetančio Brazilijos tyrinėtoju, tapatybę.
PST įtariamąjį įvardijo kaip 1978 metais gimusį rusą Michailą Mikušiną, kuris apsimetinėjo 37 metų brazilu, vardu Jose Assis Giammaria.
Pasak tyrimų organizacijos „Bellingcat“ tyrėjo, M. Mikušinas yra vyresnysis Rusijos karinės žvalgybos pareigūnas.
„Gerai padirbėta, Norvegija, sugavote GRU (Rusijos karinės žvalgybos agentūros) pulkininką“, – tviteryje rašė „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas.
Įtariamojo nuotraukos buvo paskelbtos keliuose Norvegijos žiniasklaidos leidiniuose.
Įtariamasis jam pateiktus kaltinimus neigia, bet Oslo teismas penktadienį jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą – keturioms savaitėms. Pirmąsias dvi savaites jis turi praleisti visiškoje izoliacijoje, taip apsisaugant nuo įkalčių pradingimo.
Įtariamasis buvo sulaikytas pirmadienio rytą, kai ėjo į darbą Norvegijos šiaurėje esančiame Tromso universitete. Iš pradžių jis buvo sulaikytas už imigracijos įstatymų pažeidimą, ketinant išsiųsti iš šalies.
Tačiau tyrimas netrukus buvo išplėstas ir apėmė įtarimus „neteisėtu šnipinėjimu siekiant išsiaiškinti valstybės paslaptis – tokiu, kuris kenkia pamatiniams tautos interesams“. Už tai Norvegijoje baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
Pasak PST, įtariamasis šnipas dirbo Norvegijos Arkties politikos ir „hibridinių“ grėsmių srityje.
Norvegija šiaurėje turi 198 kilometrų ilgio sieną su Rusija. Paskelbus apie įtariamojo šnipo suėmimą, Rusijos ambasada Osle antradienį sukritikavo Norvegijos „šnipų maniją“.
Trečiadienį naujienų agentūrai AFP laiške Rusijos ambasada Osle tvirtino nežinanti, „kas nutiko ir su kuo tai susiję“. „Apskritai, pastaruoju metu Norvegijoje aktyviai propaguojama šnipų manija“, – priduriama pareiškime.
Be šio įtariamo šnipo, Norvegija per pastarąsias savaitss suėmė devynis Rusijos piliečius. Jie kaltinami bepiločių orlaivių skraidinimu Norvegijos oro erdvėje, tokiu būdu pažeidžiant nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios įvestą draudimą, arba draudžiamų užfiksuoti zonų fotografavimu.
Rusijos žvejybos traleriai, kuriems vis dar leidžiama prisišvartuoti kai kuriuose Norvegijos uostuose, nepaisant ES draudimo, ir tyrimų laivai taip pat sukėlė įtarimų Norvegijoje.
Norvegija, nuo karo pradžios aplenkusi Rusiją kaip didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europoje, sustiprino saugumą strateginėse srityse.
Toks žingsnis buvo žengtas po to, kai po įtariamo dviejų Baltijos jūros dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo netoli kai kurių naftos ir dujų įrenginių buvo pastebėti įtartini dronai.
Parengta pagal thelocal.no.
