Norvegų politikai netrukus truėtų susitikti su JK Brexit ministru ir aptarti susirūpinimą, kilusį dėl Britanijos noro vėl įstoti į Europos laisvosios prekybos asociaciją (angl. European Free Trade Association, toliau – EFTA). Manoma, kad tai išbalansuotų organizaciją.
Norvegija gali užkirsti kelią JK vėl įstoti į šį šalių, turinčių priėjimą prie bendrosios ES rinkos nebūnant Europos Sąjungos nare, klubą.
Ateinančiomis savaitėmis Norvegijos Vyriausybės nariai turėtų susitikti su Brexit ministru David‘u Davis‘u.
Kai kurie Brexit šalininkai siūlė, kad EFTA galėtų būti vienas iš būtų išlaikyti priėjimą prie bendrosios ES rinkos vykstant atsiskyrimo nuo ES procesui.
Norvegija nėra ES narė, tačiau turi priėjimą prie bendrosios rinkos, nes yra Europos ekonominės erdvės (angl. European Economic Area, toliau – EEA) narė, kurioje yra visos ES narės ir kitos 3 EFTA narės: Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, bet ne Šveicarija.
Norvegijos Europos reikalų ministrė, Elisabeth Vik Aspaker, kalbėdama apie stiprėjančius debatus dėl JK sprendimo dėl Brexit, Aftenposten laikraščiui teigė: „Neaišku, ar idėja įsileisti šią šalį į organizaciją būtų gera. Tai sutrikdytų balansą ir būrų nepalanku Norvegijai“.
Ji taip pat patvirtino, kad JK būtų leista prisijungti, jei būtų priimtas vieningas susitarimas, o Norvegijai užtikrinta veto teisė. Aspaker teigė, kad nežino JK planų.
EEA narystei būtinos 4 ES teisės: laisvo žmonių, paslaugų ir produktų judėjimo teisės ir teisė į kapitalą. Norvegijai prireikus papildomos darbo jėgos sienos nebus uždarytos, nors pabėgelių ir ieškančių politinio prieglobsčio asmenų problema lieka kontroversiška.
Specialūs ES viršūnių susitikimai Bratislavoje, rugsėjį ir Konservatorių partijos konferencija spalį gali atskleisti Britanijos Vyriausybės planus, teigia Aspaker.
Manoma, kad Norvegija, per EFTA pasirašiusi prekybos sutartis su 38 šalimis, įskaitant Meksiką, Kanadą, Kolumbiją, Maroką, Kuveitą ir Katarą, patirs didelių nuostolių prisijungus JK, nes visos prekybos sutartys turės būtų perrašytos ir gali tapti sudėtingesnėmis.
Per JK referendumo kampaniją, Norvegijos Vyriausybės nariai, įskaitant ministrę pirmininkę, Erna Solberg, kelis kartus paragino Britanijos piliečius nesekti Norvegijos pavyzdžiu, sakydama: „Nepalikite ES. Jums tai nepatiks“.
ES palaikanti Norvegijos politinė klasė teigia, kad už priėjimą prie bendrosios rinkos tenka paaukoti savo suverenitetą, nes šalis tampa priklausoma nuo ES sprendimų ir negali su jais sutikti, nesutikti ar balsuoti.
Britanija – viena iš 1960-aisiais EFTA įkūrusių šalių. Ši organizacija buvo tarsi Europos ekonominės bendrijos (angl. European Economic Community, toliau – EEC) apendiksas. Britanija prie EEC prisijungė 1973-iaisiais.
Nesutikdama su Britanijos priimimu į EFTA, kurioje sprendimai priimami balsų dauguma, Norvegija jai taip pat užkirstų kelią į bendrąją rinką per EEA, nes ES ir EFTA narės tuo pačiu metu gali būti ir EEA narėmis.
Prieš vasarą, Aspaker įsteigė darbo grupę Užsienio reiklaų ministerijoje, kuri turi rūpintis, kaip apsaugoti Norvegijos interesus.
Ji taip pat išreiškė norą išlaikyti gerus santykius su JK, tačiau bijoma, kad, jai JK prisijungs prie EFTA, pakils Norvegijos populiarumas mažose grupėse ar bus pareikalauta keisti susitarimo nuostatus.
Norvegijos leiboristų partijos (toliau – NLP) atstovai greitu meu turėtų vykti į JK leiborisų konferenciją, vyksiančią rugsėjį, ir aptarti tolesnius ryšius su ES.
Jeremy‘is Corbyn‘as, leiboristų lyderis, savo partijai teigė, kad jiems reikia balsuoti už Brexit, ir pasiūlė panašią į Norvegijos galimybę bendradarbiauti su bendrąja rinka.
NLP šaltiniai teigė, kad susirūpinimas dėl Norvegijos likino JK įstojus į EFTA vis auga. Vienas šaltinis juokavo, kad šalis gali prarasti savo įtaką Efta, jei taip įvyktų. Visų EFTA šalių gyventojų skaičius – 14 milijonų, lyginant su JK 55 milijonų populiacija.
Trygve‘as Slagsvold‘as Vedum‘as, Norvegijos centro partijos lyderis, apkaltino vyriausybę delsimu atsakyti į Brexit referendumą, sakydamas, kad verta ginti Norvegijos interesus.
Audun‘as Lysbakken‘as, Norvegijos kairiųjų socialistų partijos lyderis, ginčijosi, kad EEA sutartis turėtų būti persvarstoma su JK pagalba, sakydamas, kad „Šalims, esančioms už ES ribų reikia kokybiškesnės kooperacijos su ES, o dabartinė EEA sutartis tai apsunkina“.
Jis teigė buvės priblokštas, kaip vyriausybė nenorėjo net kalbėtis apie kitokius santykius su ES. „Pavasarį vyriausybė aiškino, kad EEA nėra labai gera organizacija, ir kad jos britams nerekomanduotų. O dabar, staiga nori ją palikti tokią, kokia ji yra“ – teigė Lysbakken‘as.
Norvegijoje vykdytų apklausų rezultatai rodo, kad jos piliečių nuomonės nesutampa klausimu, ar Brexit bus naudinga Norvegijai, ar tėra ES pabaigos pradžia. Beveik 70% atsakiusiųjų priešinasi Norvegijos įstojimui į ES.
