Koronavirusas yra visiškai kitoks nei gripo virusas. Norvegai neturi nuvertinti koronaviruso ir pakartoti Wuhan’e padarytų klaidų, rašo Yiting Xue, Norvegijos kompanijos „Mindshift AS“ vadovaujančioji duomenų analizės mokslininkė, kurios tyrimų tema yra infekcinės ligos.
Virusams nereikia vizos ar kelionės leidimo. Tai, kas nutiko Wuhan’e, gali nutikti kitame mieste, kitoje šalyje. Ar norvegai mano, kad naujasis koronavirusas negali atlaikyti šaltojo Norvegijos klimato? Man tikrai įdomu, kodėl norvegai tai priima taip lengvai.
Praėjusių metų gruodį mano gyvenimas staiga tapo daug labiau įtemptas. Pirmiausia socialinėje žiniasklaidoje pasirodė gandai apie nežinomą pneumoniją. Vėliau gandai buvo patvirtinti naujienose. Atidžiai stebėjau įvykius Wuhan’e.
Užkrėstų ir mirusiųjų skaičius slypi tūkstančiuose ypač liūdnų istorijų iš tikrų šeimų ir šalies, kuri kovai su virusu sutelkė viską. Virusas dramatiškai pakeitė kinų gyvenimą – atšauktos Naujųjų metų šventės, tuščios gatvės ir tylūs miestai.
Po dviejų labai įtemptų mėnesių prašviesėjimas atkeliavo į Kiniją, o virusas – į Norvegiją. Tačiau Norvegijoje reakcija yra visiškai kitokia.
Čia, Norvegijoje, viskas vyksta kaip įprasta, o norvegai situaciją „priima lengvai“. „Coop“ parduotuvėje, kurioje aš perku kasdien, eilė priešais mane neišnyksta, jei pradedu kosėti. Niekada nematau norvegų, gatvėje naudojančių veido kaukes, o žmonės metro perka ir valgo maistą, pirmiausia nenusiplaudami rankų.
Kodėl jūs nesinervinate, nebijote ar bent jau nepradedate nerimauti dėl šio viruso? Ar manote, kad tai, kas nutiko Wuhan’e, čia niekada neįvyks?
Aš uždaviau šiuos klausimus kai kuriems norvegams ir pasidalinu atsakymais, kuriuos gavau:
Atsakymas Nr. 1: koronavirusas yra tik šiek tiek pavojingesnis nei sezoninis gripas, nes nuo koronos mirštamumas yra tik šiek tiek didesnis nei mirštama nuo gripo.
Mano mintys: O, ne! Koronos mirtingumo negalima palyginti su mirštamumu nuo gripo. Jie apskaičiuojami visiškai skirtingais būdais.
Mirties nuo gripo procentas apskaičiuojamas pagal statistinius modelius, pagal kuriuos apskaičiuojama žmonių, mirusių nuo pneumonijos, širdies ligų ir kitų ligų, kurių pagrindinė priežastis gali būti gripas, skaičius. Kitaip tariant, mirčių nuo gripo procentas apima ne tik mirčių nuo gripo, bet ir mirčių nuo kitų ligų skaičių.
Koronos mirštamumas apima tik mirčių nuo koronaviruso skaičių. Lyginti mirštamumą nuo koronos su mirštamumu nuo gripo, tai tas pats, kas lyginti obuolius su apelsinais.
Be to, Kinijoje būtent toks mirštamumo lygis buvo pasiektas dėl visų įvestų griežtų taisyklių, tokių kaip karantino paskelbimas ištisose provincijose ir visų susibūrimų visuomeninėse vietose uždraudimas. Be tokių priemonių mirtingumas būtų didėjęs sparčiau.
2 atsakymas: (Čia surinkau keletą atsakymų į vieną, nes jie yra panašūs). Kinijos žmonės valgo laukinius gyvūnus ir turi prastus higienos įpročius. Jie gyvena arčiau vienas kito ir turi ribotus sveikatos priežiūros išteklius. Būdami čia, Norvegijoje, turime Maisto saugos tarnybą, aukštą pragyvenimo lygį ir geras sąlygas, didesnę erdvę ir didesnį atstumą tarp žmonių. Štai kodėl mes esame saugūs.
Mano mintys: pirma, koronaviruso kilmės vieta vis dar yra mitas. Kadangi virusas jau yra žmogaus nuo žmogaus užkrėtimo fazėje, bulvių valgymas nepadės.
Daugelis norvegų galbūt niekada nebuvo girdėję apie Wuhan’ą prieš koronaviruso protrūkį. Kinija yra didelė šalis, turinti daugybę skirtingų gyvenimo lygio standartų, o Wuhan’as nėra skurdus miestas. Wuhan’as yra miestas, kuriame įsikūrę daug aukštųjų technologijų lyderių. „Huawei“, „Xiaomi“, „Alibaba“, „Tencent“ … Visos šios įmonės turi tyrimų centrus Wuhan’e.
Mieste gyvena gerai išsilavinę gyventojai, turintys vidutinį gyvenamąjį plotą 32,47 kvadratiniai metrai vienam asmeniui ir 0,25 automobilio. Mieste taip pat yra keletas geriausių Kinijos medicinos ligoninių ir universitetų. Wuhan’as turi 7,30 ligoninės lovas 1 000 piliečių, kai tuo tarpu Norvegija turi 3,60 lovos kiekvienam 1000 piliečių.
Todėl sakyčiau, kad tragišką Wuhan’o koronaviruso protrūkį lėmė du pagrindiniai veiksniai: tai yra visiškai naujas ir nenuspėjamas virusas, kuris yra labai užkrečiamas ir mums trūksta žinių apie jį. Jei vietos valdžia nepakankamai įvertina pradinio etapo sunkumą, tai, kas ir nutiko Wuhan’e, tas pats gali nutikti kitur, kituose miestuose ir kitose šalyse.
Deja, šiandien Norvegija turi daugiau naujai užkrėstų nei Kinija. Kinijoje vis dar vykdoma daugybė vyriausybės intervencijų. Pvz., jums tikrinama kūno temperatūra oro uostuose, turite būti karantine, jei esate keliautojas atvykęs iš kitų viruso paveiktų šalių, atšaukiami sporto renginiai ir kiti dideli susibūrimai, jums rekomenduojama dėvėti veido kaukę. Mokyklos uždaromos, o mokymas vyksta internetu. Tie, kurie gali dirbti iš namų, dirba iš namų. Tie, kuriems reikia eiti į darbą, naudoja veido kaukes, rankų dezinfekavimo priemones ir stengiasi laikyti kuo atokiau nuo kitų žmonių.
Tuo tarpu Norvegijoje keleiviai nėra tikrinami oro uostuose, nėra privalomo karantino ir nėra valdžios įsikišimo reikalaujant laikytis atstumo visuomenės socialiniame gyvenime. Turiu pasakyti, kad Norvegijos sveikatos tarnybos nepasirengė karui.
Taip, mes atsidūrėme kare tarp žmonių ir naujojo koronaviruso. Ir mes, nepaisant ar esame kinai, korėjiečiai, italai, iraniečiai ar norvegai, esame kartu vienoje valtyje.
Šaltinis: vg.no
