Norvegijos vyriausybė Ukrainai paskyrė dar du tūkstančius prieštankinių ginklų M72. Šie ginklai skirti Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos.
Kaip nurodoma trečiadienį paskelbtame pranešime spaudai, ginklai jau išsiųsti.
„Nuo pat Rusijos invazijos pradžios Ukraina prašo kitų šalių ginkluotės, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos pajėgų, kurios taikosi tiek į karinius, tiek į civilinius objektus. Norvegija, kaip ir kai kurios kitos valstybės, sureagavo papildomai siųsdama prieštankinių ginklų, kurie gali būti panaudoti kovojant su invazinėmis pajėgomis“, – sakė gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas.
Jis pabrėžė, kad vyriausybė tvirtai smerkia Rusijos veiksmus. Norvegija jau anksčiau siuntė Ukrainai panašų kiekį prieštankinių ginklų.
„Nesiliaujančiam Rusijos puolimui, kuris pažeidžia tarptautinę teisę, besipriešinanti Ukraina yra priklausoma nuo kitų valstybių paramos ginklais. Kai Ukrainai pavyks atremti Rusijos puolimą, tai užtikrins Ukrainos suverenitetą ir padės išlaikyti taikaus konflikto sprendimo ir pagarbos sienoms Europoje normą“, – pridūrė gynybos ministras.
Rusija perspėjo šalis nesiųsti ginklų į Ukrainą.
„Rusija neturi teisės nukreipti atakų į Norvegiją remdamasi parama ginklais, kurią mes suteikėme Ukrainos gynybai“, – pažymėjo Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.
O štai buvusi Norvegijos premjerė ir Konservatorių partijos lyderė Erna Solberg pareiškė, kad Norvegija turėtų daugiau padėti Ukrainai tiek humanitarinės, tiek paramos ginklais atžvilgiu.
„Privalome prisidėti tuo, kuo turime galimybę prisidėti. Turint omenyje, kad turime ginkluotės, kurios reikia ir kurią galime atiduoti, manau, vyriausybė privalo tą įvertinti.“, – sakė E. Solberg.
E. Solberg taip pat kritikavo vyriausybę ir aiškino, kad ji pernelyg lėtai reagavo siųsdama humanitarinę pagalbą.
Be to, ketvirtadienio rytą Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre valandą laiko telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Rusijos invazija į Ukrainą yra žiaurus išpuolis prieš laisvą šalį ir nekaltus žmones, kuriems tenka patirti nenusakomas kančias. Aš raginau prezidentą nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, išvesti Rusijos pajėgas ir užtikrinti prieigą prie humanitarinės pagalbos. Aš ypač pabrėžiau, kad civiliai gyventojai Mariupolyje privalo gauti prieigą prie humanitarinės pagalbos, o karas privalo prieiti prie derybinio sprendimo“, – pranešime spaudai pažymėjo J. G. Støre.
Valandą trukęs pokalbis yra pirmasis oficialus kontaktas tarp abiejų lyderių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d.
J. G. Støre ėmėsi pokalbio iniciatyvos aptaręs šią galimybę su Šiaurės šalimis, Europa ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Rusija yra mūsų kaimynė. Todėl mums buvo svarbu Rusijos prezidentui tiesiogiai perteikti požiūrį į karą. Mūsų lūkesčiai yra labai realistiški, tačiau tokioje situacijoje, kokioje dabar esame, niekam nereikėtų dvejoti. Kančios privalo baigtis. Pagrindinė mūsų žinutė – kad Rusija dabar pat privalo nutraukti karą. Esame nepaprastai susirūpinę dėl didžiulių kančių, kurias sukėlė Rusijos invazija. Privalome daryti tai, ką galime, kad rastume sprendimą“, – kalbėjo Norvegijos premjeras.
Su Rusija bendrą sieną turinti Norvegija su savo rytine kaimyne palaikė iš esmės gerus santykius, tiesa, nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą, santykiai tapo įtempti.
Reaguodama į Ukrainos užpuolimą, Norvegija, kuri nėra Europos Sąjungos narė, ėmė taikyti Maskvai tokias pat sankcijas kaip ir ES.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Norvegijos parlamentą, prašydamas Oslo papildomos ginkluotės ir didinti energijos tiekimą Europai bei Ukrainai, tokiu būdu siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos eksporto.
Trečiadienio popietę Norvegijos premjeras taip pat vaizdo ryšiu bendravo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu.
Parengta pagal thelocal.no, norwaytoday.info ir nrk.no.
