Pastarąjį dešimtmetį Norvegija buvo minima kaip viena iš šalių, kur gimstamumas sparčiai mažėja. Tačiau naujausi norvegiški duomenys rodo netikėtą posūkį – vaikų gimsta daugiau. Ar tai trumpalaikė banga, ar ženklas, kad Norvegijos šeimos vėl ryžtasi didesniems gyvenimo sprendimams?
Skaičiai kyla – trečius metus iš eilės
Pagal Statistisk sentralbyrå (SSB) ir VG skelbiamus duomenis, 2025 m. Norvegijoje gimė apie 2,5 proc. daugiau vaikų nei metais anksčiau. Iš viso – beveik 56 tūkst. naujagimių. Tai jau treti metai, kai gimstamumo kreivė kyla po ilgo ir nuoseklaus kritimo.
Ypač ryškus augimas fiksuojamas Šiaurės Norvegijoje, kur kai kuriose savivaldybėse gimimų padaugėjo daugiau nei 5 procentais. Apie tai rašo ir forskning.no, remdamasis nacionalinių tyrimų institutų vertinimais.
Kas gimdo daugiau? Ne jaunimas
Tačiau demografai pabrėžia: šis augimas nereiškia, kad Norvegijos jaunimas staiga pradėjo kurti dideles šeimas. Priešingai – pagrindinis gimstamumo augimo variklis yra vyresnės nei 30 metų moterys, kurios vaikų susilaukia vėliau nei ankstesnės kartos.
SSB duomenys rodo, kad vidutinis amžius susilaukiant pirmojo vaiko Norvegijoje jau artėja prie 30 metų, o tai reiškia, kad dalis šeimų tiesiog „pasivijo“ anksčiau atidėtus sprendimus.
Mažiau vaikų vienai moteriai – ilgalaikė problema išlieka
Nors bendras gimimų skaičius auga, bendras gimstamumo rodiklis (fruktbarhetstall) išlieka žemas – apie 1,4 vaiko moteriai. Tai gerokai mažiau nei vadinamasis kartų atsinaujinimo lygis (apie 2,1).
Apie tai atvirai kalba ir Norvegijos vyriausybė. Fødselstallutvalget – specialus vyriausybinis komitetas – savo ataskaitoje pabrėžia, kad jei tendencijos nepasikeis, ilgainiui Norvegija taps dar labiau priklausoma nuo imigracijos, kad išlaikytų darbo rinką ir socialinę sistemą.
Ar valstybė daro pakankamai?
Norvegija jau dabar laikoma viena palankiausių šalių šeimoms: ilgos tėvystės atostogos, subsidijuoti darželiai, vaikų išmokos. Pastaraisiais metais valstybė dar labiau sumažino darželių kainas ir padidino barnetrygd.
Vis dėlto ekspertai, cituojami Aftenposten ir Dagsavisen, pabrėžia, kad pinigai – ne vienintelis veiksnys. Jauni žmonės vis dažniau mini būsto kainas, nesaugų darbo rinkos startą ir norą pirmiausia „gyventi sau“ kaip priežastis, kodėl vaikų susilaukia vėliau arba jų visai atsisako.
Ligoninėse – visai kitos nuotaikos
Įdomu tai, kad gimstamumo augimas jau juntamas praktiškai. Kai kurios gimdymo įstaigos, ypač Vakarų Norvegijoje, susiduria su vietų trūkumu. Apie tai rašė BT (Bergens Tidende) – kai kur gimdyvės laikinai perkeliamos į kitus skyrius ar net kitas ligonines.
Tai paradoksas: nacionaliniu mastu gimstamumas vis dar laikomas per mažu, tačiau vietiniu lygmeniu sistema jau patiria apkrovą.
Ką tai reiškia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams?
Lietuvių šeimoms Norvegijoje šios tendencijos svarbios ne tik statistiškai. Didesnis gimstamumas reiškia didesnį spaudimą darželiams, mokykloms, sveikatos sistemai, bet kartu ir signalą, kad šeimos vis dar mato Norvegiją kaip vietą, kur verta auginti vaikus.
Ar tai ilgalaikė tendencija – parodys artimiausi metai. Tačiau kol kas Norvegija gali atsargiai konstatuoti: demografinis dugnas, panašu, jau praeityje.
