Šiuo metu Norvegijoje piliečių, kurių vieno iš tėvų tautybė nėra norvegas, yra daugiau nei bet kada anksčiau, rodo Norvegijos statistikos agentūros (Statistisk sentralbyrå) duomenys.
2017 -ųjų pradžioje šalyje užfiksuota daugiau nei 200000 gyventojų, kurių vienas iš tėvų nėra norvegas, rašo dienraštis „Dagsavisen”.
Danai ir švedai yra populiariausios tautybės tarp mišrios kilmės norvegų, po jų seka britai ir amerikiečiai.
Tarp ne Vakarų šalių didžiausią dalį sudaro filipiniečiai.
Mišrios kilmės norvegai dažniausiai susiduria su įvairiomis reakcijomis dėl jų ne visuomet įprastos išvaizdos, „Dagsavisen” pasakojo Oslo universiteto Psichologijos instituto docentė Mona-Iren Hauge: „Jiems dažnai tenka atsakinėti į tokius klausimus kaip „Iš kur tu iš tiesų esi kilęs?”, netgi jei jie yra norvegai ir gimę Norvegijoje”.
„Mano draugai, kurie yra etniniai norvegai, apie mane galvoja kaip apie norvegę, tačiau kitiems aš neabejotinai esu azijietė. Kartais jaučiuosi taip, tarytum kultūra, su kuria iš tiesų aš neturiu nieko bendro, man yra tiesiog primetama”, – sako 21-erių Marlin Andersen. Mergina yra įvaikinta, o jos biologinė motina – korėjietė.
Rune Berglundas Steenas, Norvegijos centro prieš rasizmą vadovas, „Dagsavisen” sakė, jog išaugęs mišrios kilmės norvegų skaičius nei padidino, nei sumažino rasizmo apraiškų šalyje.
„Aš matau dvi puses. Daugelis iš mūsų ramiai žvelgia į daugiakultūrę visuomenę, o tuo tarpu kiti reaguoja su baime ir panika. Gausu populizmo ir negatyvaus požiūrio iš dešiniųjų politikų ar tokių pažiūrų asmenų. Daugelis supranta, kad visuomenės pokyčiai yra natūralus procesas, tačiau taip mano ne visi”, – teigia R. B. Steenas.
Abiems šioms pusėms yra sunku suprasti viena kitos požiūrį, pabrėžia R. B. Steenas.
M. I. Hauge teigimu, kai šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja tokia kultūrinė ir socialinė įvairovė, iš dviejų skirtingų šalių kilę tėvai mišrios tautybės vaikams yra privalumas.
Vienas iš reikšmingiausių aspektų, kurį taip pat vertina ir darbdaviai, yra gebėjimas sklandžiai kalbėti daugiau nei viena kalba. „Tai suteikia gebėjimą suvokti dalykus, kurie vyksta kitose šalyse. Taip turi ne tik daugiau šaltinių, bet ir galimybę per kalbą pasinaudoti tais šaltiniais”, – aiškina M. I. Hauge.
Tuo pačiu, jei vienas iš tėvų yra norvegas,šalyje gyventi paprasčiau, kadangi augdamas toks vaikas lengviau pripranta prie norvegiškos sistemos, institucijų ir teisių, pastebi M. I. Hauge.
„Nemanau, kad bet kokiu atveju yra geriau, kai vienas iš tėvų yra norvegas, o kitas kilęs iš kitos šalies. Tačiau kasdienis gyvenimas tampa lengvesnis, jei jūsų mama ar tėtis puikiai supranta, kaip veikia šalies sistema ar visuomenės normos. Turite žinoti neįtikėtiną kiekį informacijos. Ne kiekvienas žino, kaip tinkamai aprengti vaikus žiemą ar iš kaip sveikiausiai paruošti maistą. Norvegai taip pat visko nežino, tačiau jie bent jau yra užaugę toje aplinkoje ir žino, ko galima tikėtis”,– tvirtina M. I. Hauge.
Parengta pagal thelocal.no.
