Kas ketverius metus Norvegijoje renkami parlamento – Stortingo – atstovai. Šiemet šalis ruošiasi parlamento rinkimams, kurie vyks pirmadienį, rugsėjo 8 dieną. Savivaldybių ir apskričių tarybų rinkimuose gali balsuoti ne tik Norvegijos piliečiai, bet ir užsieniečiai, gyvenantys Norvegijoje, o parlamento rinkimuose balsuoti leidžiama tik Norvegijos piliečiams. Teisę balsuoti turi visi, kuriems rinkimų metais sueina 18 metų ar daugiau (vadinasi, jauniausi rinkėjai gali būti 17 metų). Be to, būtina būti registruotam kaip gyvenančiam Norvegijoje rinkimų metu.
- Taip pat sakitykite: Kas keičiasi Norvegijoje 2025-ųjų rugpjūtį: nuo politinių debatų iki naujų taisyklių mokyklose
Pagrindinės partijos dalyvaujančios rinkimuose?
Dabartinei Norvegijos vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre iš Darbo partijos (Arbeiderpartiet). Norvegijos parlamentinėje sistemoje ministrą pirmininką formaliai skiria karalius Haraldas V. Dėl didelio partijų skaičiaus ir vietų pasiskirstymo Norvegijoje valdžia dažniausiai formuoja koaliciją arba mažumos vyriausybę. Šiuo metu pagrindinę opoziciją sudaro Konservatorių partija (Høyre) ir Pažangos partija (FrP), abi meta iššūkį Darbo partijai artėjančiuose rugsėjo 8-osios rinkimuose, kurie, tikėtina, bus labai įtempti.
Šiuo metu (2021–2025 m. kadencijoje) parlamente atstovauja devynios politinės partijos:
Arbeiderpartiet (Darbo partija, Ap). Lyderis: Jonas Gahr Støre
Darbo partija šiuo metu vadovauja Norvegijos vyriausybei. Ji panaši į socialdemokratų partijas kitose Europos šalyse, tarp jų – kaimyninėse Danijoje ir Švedijoje. Pagrindinės jos politikos kryptys – didesnės socialinės išlaidos, dosnios ligos pašalpos ir kitos socialinės gerovės priemonės.
Høyre (Konservatorių partija). Lyderė: Erna Solberg
Pagrindinė opozicinė partija – Konservatorių partija, kuriai vadovauja buvusi ministrė pirmininkė Erna Solberg (2013–2021). Ji pasisako už griežtą imigracijos politiką, mažesnius mokesčius ir stiprų privatų sektorių. Partija palaiko naftos gavybą ir didesnes išlaidas gynybai.
Fremskrittspartiet (Pažangos partija, FrP). Lyderė: Sylvi Listhaug
Tai nacionalistų konservatorių populistinė, antiimigracinė partija. Ji ragina griežtinti pilietybės suteikimo reikalavimus, siekia mažinti mokesčius, panaikinti turto mokestį ir sumažinti emisijų mokesčius.
Senterpartiet (Centro partija). Lyderis: Trygve Slagsvold Vedum
Centro partija buvo Darbo partijos koalicijos partnerė, tačiau pasitraukė dėl nesutarimų energetikos politikoje. Tai ūkininkų interesus ginanti partija, kurios pagrindiniai rėmėjai – kaimo gyventojai. Ji pasisako prieš Norvegijos narystę Europos Sąjungoje, skeptiškai vertina energetikos integraciją su ES ir siekia daugiau vietos kontrolės.
Sosialistisk Venstreparti (Socialistų kairiųjų partija, SV). Lyderė: Kirsti Bergstø
Tai centro kairės partija, palaikanti lygybę, įtrauktį, prieglobsčio teisę ir progresinius mokesčius socialinei gerovei stiprinti. Ji kritiškai vertina naftos gavybą ir aktyviai remia žaliąją energetiką.
Rødt (Raudonieji). Lyderė: Marie Sneve Martinussen
Tai radikaliausia kairioji partija, remianti bendradarbiavimą su kitomis šalimis, siekianti didesnių mokesčių turtingiesiems, palaikanti griežtesnę klimato apsaugą ir pasaulietinę, nuo religijos atskirtą visuomenę.
Venstre (Liberalų partija). Lyderė: Guri Melby
Tai centrinė liberalų partija, pasisakanti prieš diskriminaciją, palaikanti verslo mokesčių lengvatas ir remianti Norvegijos narystę Europos Sąjungoje.
Miljøpartiet De Grønne (Žaliųjų partija, MDG). Lyderis: Arild Hermstad
Žaliųjų partija 2021 m. vos peržengė 4 proc. ribą, o pagrindinis jos tikslas – pakartoti tai ir 2025 m. rinkimuose. Ji pasisako už naftos atsisakymą, emisijų mokesčius, paprastesnį reglamentavimą migrantų darbuotojams ir ekologišką įstatymų leidybą.
Kristelig Folkeparti (Krikščionių demokratų partija, KrF). Lyderis: Dag Inge Ulstein
Tai socialiai konservatyvi partija, savo politiką grindžianti krikščioniškomis šeimos vertybėmis. Ji taip pat pasisako už emisijų mažinimą ir turto mokesčio lengvatas.
- Taip pat skaitykite:
Kiek kainuoja gyvenimas Osle 2025-aisiais? Išsamus žvilgsnis į Norvegijos sostinės išlaidas
Vidurinė klasė Skandinavijoje: kiek reikia uždirbti Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje?
Rinkėjų gidas: už ką ir kaip balsuoti?
Norvegijos žiniasklaida siūlo „Valgomat“ klausimynus, padedančius rinkėjams sužinoti, su kuria partija jų pažiūros labiausiai sutampa. Atsakę į klausimus apie mokesčius, imigraciją, klimatą ar sveikatos apsaugą, rinkėjai gauna rezultatą, parodantį, kurios partijos yra artimiausios jų nuomonei. „Valgomat“ galima rasti televizijų NRK ir TV2, laikraščių VG ir Dagbladet bei kitų žiniasklaidos priemonių svetainėse.
Rinkimų dieną balsuoti reikia savivaldybėje, kurioje esate registruotas. Tai galima padaryti bet kurioje tos savivaldybės balsavimo vietoje. Visi rinkėjai, turintys teisę balsuoti, gaus informaciją iš Norvegijos rinkimų direkcijos (Valgdirektoratet), patvirtinančią jų teisę balsuoti. Ji bus išsiųsta kaip saugus skaitmeninis laiškas, nebent rinkėjas yra pasirinkęs gauti popierinį pranešimą. Nuo 2025 m. balsavimo kortelės nebeišduodamos, todėl užtenka atsinešti galiojantį asmens dokumentą – pasą, nacionalinę ID kortelę arba vairuotojo pažymėjimą
Pirminiai rezultatai paskelbiami rinkimų vakarą, o galutiniai oficialūs rezultatai – per kelias artimiausias dienas ar savaites. Vis dėlto derybos dėl vyriausybės sudarymo gali užsitęsti, ypač jei rezultatai bus labai panašūs. Naujas Stortingas darbą turėtų pradėti spalio 11 d., o iki to laiko, tikėtina, jau bus patvirtinta naujoji vyriausybė ir ministras pirmininkas.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
- Mokesčių mažinimas ir naujos vaikų darželių taisyklės: Norvegijoje nuo 2025 m. liepos įsigalioja nauji įstatymai
- Oslo scenoje vyks 9-asis „Protų mūšio“ sezono atidarymas su televizijos legenda Arūnu Valinsku
- Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje – mitas ar realybė?
