Per tris pastaruosius dešimtmečius Norvegijos populiacija iš esmės pasikeitė. Šiuos pokyčius iš dalies nulėmė nuolatinis iš užsienio atvykstančių darbuotojų ir jų vaikų skaičiaus augimas. O iš kur imigrantai atvyksta ir kur jie įsikuria?
Norvegijos gyventojų skaičius nuo 4,2 mln 1990-aisiais išaugo iki 5,3 mln. 2019-aisiais.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Norvegijoje gyveno apie 170 000 imigrantų ir jų vaikų – tai sudarė mažiau nei 4 proc. visos populiacijos. 2019-aisiais šis skaičius išaugo iki beveik 950 000. Dabar imigrantai ir jų vaikai sudaro 18 proc. visų Norvegijos gyventojų.
Visgi šis skaičiaus augimas ima slopti. Nuo 2010 iki 2014 metų imigrantų ir jų vaikų skaičius išaugo 40 proc., o nuo 2015 iki 2019 metų – tik 17 proc.
Pagrindinės priežastys – darbas ir šeima
Norvegijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius 250 000 žmonių į Norvegiją persikėlė dėl šeimos, o 200 000 atvyko čia dirbti. Septyni iš dešimties imigrantų Norvegijoje į šalį persikėlė arba dėl šeimos, arba dėl darbo priežasčių.
Trečia didžiausia imigrantų grupė yra pabėgėliai – jie sudaro beveik ketvirtadalį visų imigrantų skaičiaus.
O štai mokslai išlieka mažiausiai populiariu persikėlimo į Norvegiją motyvu – ši priežastis paskatino į šalį atvykti tik vos daugiau nei 5 proc. visų imgrantų.
Lietuvai – antroje vietoje
Persikėlimo į Norvegiją priežastys neretai susijusios su imigrantų ir jų vaikų kilmės šalimi.
Analizuojant pagal kilmės šalį, didžiausią imgrantų dalį Norvegijoje sudaro Lenkijos piliečiai – jų yra daugiau nei 100 000. Antroje vietoje yra lietuviai – Norvegijoje gyvena apie 40 000 Lietuvos piliečių.
Prieš dešimtmetį nemažą Norvegijos darbo jėgos dalį sudariusių švedų šiandien yra 35 000.
Toliau seka Sirijos (32 000) ir Somalio (29 000) piliečiai. Abi šios šalys pastaraisiais metais išgyveno niokojančius karus.
Sąraše aukštoje vietoje atsidūrė ir Vokietija (25 000 piliečių), Filipinai (23 000), Irakas (23 000), Eritrėja (23 000), Pakistanas (21 000), Tailandas (21 000) ir Danija (19 000).
Daugiausia – rytuose ir pakrantėje
Nenuostabu, kad dauguma imigrantų ir jų vaikų nutarė įsikurti miestietiškose Norvegijos vietovėse, ypač sostinėje Osle. Šiame mieste gyvena daugiausia imigrantų – 180 000.
Toliau seka antras pagal dydį Norvegijos miestas Bergenas – imigrantų ir jų palikuonių čia yra 43 000. Stavangeryje gyvena 27 000, o Trondheime – 28 000 imigrantų.
Tiesa, nemažai imigrantų nutarė įsikurti ir pakrantės miestuose, pavyzdžiui, Kristiansande (16 000 imigrantų), Tromsø (10 000) ir Ålesunde (9 000).
Pasidalijęs miestas
Analizuojant Oslo situaciją, galima pastebėti nemenkų skirtumų tarp atskirų rajonų.
Praėjusių metų duomenimis, trečdalis Oslo gyventojų (36 proc.) buvo imgrantai arba imigrantų vaikai. Dauguma jų gyvena rytinėje dalyje – Alna (17 000), Gamle Oslo (23 000), Søndre Nordstrand (22 000), Grünerløkka (22 000) ir Stovner (20 000).
Stovner ir Søndre Nordstrand trys iš penkių gyventojų yra imigrantai. Alna, Grorud ir Sentrum imigrantai sudaro daugiau nei pusę gyventojų.
O štai Vestre Aker, Nordstrand, Nordre Aker ir Ullern tik vienas iš penkių gyventojų yra imigrantas arba imigrantų vaikas.
Dėl šio skirtumo tarp rytinės ir vakarinės Oslo dalies, dažnai atsispindinčio ir kituose sociodemografiniuose veiksniuose, Oslas kartais vadinamas pasidalijusiu miestu.
Parengta pagal thelocal.no.
