Nors Norvegijos policijos pareigūnai neskelbia detalios imigrantų iš Lietuvos nusikaltimų statistikos, jie atvirai pripažįsta, kad lietuvių nusikalstamumas jiems kelia rimtų problemų. Vagystės, narkotikų platinimas ir kiti smurtinio pobūdžio nusikaltimai – dažniausios priežastys, dėl kurių lietuviai papildo kalinčiųjų Norvegijos kalėjimuose gretas.
Norvegijos kalėjimuose – 134 lietuviai
Šiuo metu Norvegijos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka 134 nuteistieji, iš jų keturios moterys. Viena kalinio išlaikymo para įkalinimo įstaigoje Norvegijai kainuoja 249 eurus, o kitų šalių piliečiai sudaro apie trečdalį Norvegijos įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių asmenų.
Kalėjimuose nuteistųjų nesutalpinanti šalis nuomoja kalėjimo patalpas Nyderlanduose, kur bausmę atlieka daugiau kaip 200 nuteistųjų. Norvegija ir Lietuva yra pasirašiusi sutartį, pagal kurią Lietuvos piliečiai gali būti perkeliami bausmės atlikti į tėvynę. Tokių perkėlimų 2013-aisiais būta 20, 2014-aisiais – 13, o 2015-aisais –10.
Nusikaltimų statistikos neskelbia
Generalinio policijos komisaro padėjėjas Jonhas Stale Stamesas aktyviai bendrauja su Lietuvos policijos pareigūnais ir ne kartą lankėsi mūsų šalyje bei Lietuvos įkalinimo įstaigose.
„Mes nuolat bendradarbiaujame su Lietuvos policija, rengiame įvairius mokymus. Lietuviai pareigūnai dažnai atvyksta pas mus į Norvegiją, kur kartu su mūsų pareigūnais mokosi. Šių mokymų tikslas – siekti, kad policija būtų kuo socialesnė, ypač kai kalbame apie mažesnes policijos įstaigas, veikiančias vietiniu lygmeniu“, – kalbėjo J.S.Stamesas.
Nors Norvegijos pareigūnai bandydami išlikti taktiški teigė, kad neturi lietuvių nusikalstamumo statistikos, mat neskirsto nusikaltėlių pagal jų tautybę, vis dėlto akivaizdu, kad mūsų piliečių nusikalstama veikla kelia rimtą galvos skausmą norvegų policijai.
Itin glaudžiai Lietuvos ir Norvegijos pareigūnai bendradarbiauja tiriant prekybos žmonėmis ar narkotikų platinimo bylas. J.S.Stamesas pateikė ir Lietuvos bei Norvegijos pareigūnų bendradarbiavimo pavyzdžių: „Turime daug atvejų, kai dirbame kartu tirdami stambias narkotikų gabenimo bylas, kai pavyko atsekti visą nusikalstamos veiklos grandinę: žmonės siuntė iš Lietuvos į Norvegiją amfetaminą ir metamfetaminą ir buvo suimti.“
Atvykstantieji dirbti kenčia nuo tautiečių įvaizdžio
Pašnekovo teigimu, užkirsti kelią nusikaltimams policija stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis: nuo sekimo iki telefono pokalbių pasiklausymo.
„Tokiose operacijose ypač praverčia lietuvių kolegų gebėjimas versti, nes paprastai nusikaltėliai bendrauja tam tikru slengu, pasitelkia savo žargoną.
Sienos tarp Skandinavijos valstybių yra atviros, turime daug atvykėlių iš Lenkijos ir kitų Baltijos valstybių, tad natūralu, kad tai atsispindi ir padidėjusiame mūsų nusikalstamumo lygyje. Tačiau ne visi juk šie žmonės atvyksta nusikalsti, didžioji jų dalis atvyksta tiesiog dirbti. Daug lietuvių atvyksta į Norvegiją dirbti statybos sektoriuje ir jie labai kenčia nuo kuriamo įvaizdžio, kad lietuviai – tai organizuotas gangsterių gaujas kuriantys nusikaltėliai“, – kalbėjo J.S.Stamesas. Pašnekovo nuomone, vertinant nusikalstamumo lygį reikia atsižvelgti ne tik į statistiką, bet ir į bendrą situacijos kontekstą.
„Neturėtume slėpti po stalu fakto, kad lietuviai nusikaltėliai mus yra iššūkis. Didelė lietuvių diaspora gyvena Jungtinėje Karalystėje. Vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduriame, yra tai, kad tarp Norvegijos ir Jungtinės Karalystės kursuoja keltas, tad lietuviai, pavogę automobilius toje šalyje, plukdo juos čia, o tuomet tiesiog išvažiuoja iš šalies. Tad mes ne tik esame medaus puodynė lietuvių nusikaltėliams, bet kartu ir tam tikras logistikos punktas“, – teigė pašnekovas.
„Veikia vadinamoji žvalgų sistema, kai siekiama nustatyti apiplėšimų taikinius. Pavyzdžiui, kokį automobilį galima nugvelbti, ir tai padaro iš Lietuvos būtent dėl šio nusikaltimo atvykę asmenys“, – apie lietuvių „žygdarbius“ pasakojo J.S.Stamesas.
Iš parduotuvių vogę vaikai – ne nusikaltėliai, o aukos
Prieš keletą metų garsiai nuskambėjo byla, kurioje nuteisti du lietuviai bedarbiai, vežę į Norvegiją paauglius iš sunkiai besiverčiančių šeimų ir vertę juos vogti iš parduotuvių. Tiesa, šioje byloje nukentėję vaikai buvo iš karto grąžinti į Lietuvą, o ne perduoti vaikų gerove besirūpinančiomis institucijoms ar globėjams. Kas tokiu atveju yra nepilnametis – nusikaltėlis ar auka?
Anot su nepilnamečiais nusikaltėliais dirbančių policijos pareigūnų, tokiais atvejais niekas nesiunčia jaunuolių į kalėjimą, ieškoma kitų būdų, kaip tokiems žmonėms padėti.
„Vaikai tokiu atveju neabejotinai yra aukos, kurios buvo verčiamos daryti nusikaltimus, tad vertusieji juos tai daryti turi būti baudžiami ir už išnaudojimą. Tokiu atveju nukentėjusiems priklauso ir kompensacijos“, – pasakojo J.S.Stamesas.
Pagal Norvegijoje galiojančius įstatymus nepilnamečių nusikaltėlių neskubama tempti į teismą, o bandoma bendrauti su jų tėvais ir kartu ieškoti priežasčių, pastūmėjusių jauną žmogų nusikalsti.
lrytas.lt
